Kriaunų bendruomenės pirmininko kreipimasis

Mieli bendruomenės nariai, kriauniečiai !

Rytoj švęsime Kovo 11-ąją, kuri šiais metais mums visiems kitokia ir iš naujo verčianti susimąstyti.

Nepriklausomą valstybę Ukrainą užpuolusi agresorė nesiskaito su niekuo ir žudynėmis bei juodais karo dūmais nužymi savo kelius.

Daugybė karo genamų pabėgėlių plūsta į kaimynines šalis ir Lietuvą: jie čia suranda prieglobstį, o kai kurie jų džiaugiasi net tuo, kad negirdi karo kanuolių griaudėjimo.

Greit ir Kriaunose sutiksime nedrąsių žmonių, kurie nejaukiai jausis gatvėje, parduotuvėje ar kitur, gėdysis, kad nemoka kalbėti lietuviškai.

Būkime supratingi, nes Jiems reikės atjautos ir visapusiškos pagalbos.

Kriaunų bendruomenė seniai apsisprendė padėti šiems žmonėms ir kartu su Kriaunų seniūne bei seniūnijos darbuotojais pasiruošė sutikti karo pabėgėlius, juos apgyvendins naujai įrengtose patalpose ir rems tuo, kuo galės.

Kviečiu visus kriauniečius ir Kriaunų krašto žmones pagal išgales prisidėti.

Linkiu, kad šių metų Kovo 11-oji naujomis prasmėmis pasibelstų į visų protus ir širdis.

SLAVA UKRAINI !

Kriaunų bendruomenės pirmininkas
Eugenijus Driskius


Padėka

2022 m. vasario 16-ąją Kriaunų bendruomenės tarybos narei ir projektų vadovei, Maltos ordino pagalbos tarnybos vaikų dienos centro užimtumo specialistei Stasei Idienei už  ilgametį  nuoširdų darbą, novatoriškas idėjas, reikšmingas iniciatyvas, nevyriausybinių organizacijų telkimą Kriaunų krašte įteikta Rokiškio rajono savivaldybės mero padėka.

Bendruomenė džiaugiasi Stasės darbais, Jai dėkoja ir sveikina !

Bendruomenės pirmininkas

Stasė Idienė po padėkos įteikimo su bendraminčiais. Kriaunų bendruomenės nuotrauka

Paaiškinimas

Į pagalbą…

Prieš kelias dienas “Gimtojo Rokiškio” interviu su Kriaunų seniūne buvo paminėta Kriaunų bendruomenė (toliau – Bendruomenė) ir ten pat bandyta samprotauti apie ją: Manau, kad kol kas taip ir nėra išgryninta, kas yra ta vietos bendruomenė, kas ją turi sudaryti ir kaip ji veikia.”

Kadangi vietos seniūnei tai nėra aišku, jaučiuosi turįs pareigą paaiškinti ir atsakyti bent į tris klausimus, kurie pateikti šiame sakinuke (remsiuosi bendruomenės įstatais).

1. Kas yra ta vietos bendruomenė?

Kriaunų bendruomenė, kurios teisinė forma asociacija, yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo.

2. Kas ją (bendruomenę – aut. pastaba) turi sudaryti?

Bendruomenės įstatai skelbia, kad Bendruomenės nariais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai ir juridiniai asmenys. Asmuo gali būti kelių asociacijų nariu.

Tačiau šiame klausimėlyje slypi kur kas gilesnė potekstė („Ar žmonės, tik atvažiuojantys čia praleisti laiko, turi būti ta bendruomenės dalis, kuri „priskaldo malkų, uždega laužą“, o visą likusį darbą palieka vietos gyventojams?”).

Šioje vietoje būtina stabtelėti ir retoriką panagrinėti keliais aspektais.

Kriaunų bendruomenėje yra žmonių, kurie gyvena ne Kriaunose, tačiau savo darbu, gebėjimais, iniciatyvomis, įgyta patirtimi labai prisideda prie bendruomenės veiklos. Yra netgi tokių, kurie Kriaunų labui dirba nebūdami formaliaisiais bendruomenės nariais. Tai žmonės, kurie savo gyvenimo kažkuriame tarpsnyje turėjo ar dabar turi kokių nors sąsajų su Kriaunomis ir kurie miesteliui nėra abejingi.

Kita vertus, tokie žmonės vietinei valdžiai nėra patogūs, nes jie nuolat ko nors nori, prašo, reikalauja, siūlo, kritikuoja.

Belieka tik stebėtis, kaip trisdešimt antraisiais Nepriklausomybės metais žemiausios grandies valstybės tarnautojai – seniūnei – dar norisi bendruomenę ar jos pirmininką mokyti ir auklėti, kaip antai: tai gal jums leisti kalėdinę eglutę statyti, o gal neleisti, tai jūs darykite tą, o nedarykite ano ir pan. Jai nuolat neaišku kaip čia su bendruomene elgtis (grynas vargas), todėl ir atsiranda panašūs aukščiau kursyvu paryškinti samprotavimai, todėl ir kviečiamai į bendruomenės tarybos posėdžius geriau neiti, todėl ir bendrauti geriau tik raštu…

Ir taip elgiasi, atrodo, jaunas žmogus.

Kas čia – begalinis susireikšminimas, ambicijos, paveldėti įpročiai?

Apgailėtina, kad vietoje telkimosi tiesioginiams svarbiems darbams, atsiranda begalinis noras įtakoti bendruomenę.

Moraline prasme tai labai nuviliantis elgesys.

Taip, Kriaunų bendruomenė yra jau nebe pritarėja, nebe dievotai besilankstanti valdžios atstovams, o savarankiškai veikianti asociacija, ir būtų visiems geriau, jei seniūnė kuo greičiau suprastų jos tikslus ir bendradarbiautų, domėtųsi dirbamais darbais, padėtų, o ne biurokratiškai atsirašinėtų.

Ir viską reiktų pradėti nuo gražaus „laba diena” kiekvienam sutiktajam.

3. Kaip ji (bendruomenė – aut. pastaba) veikia?

Bendruomenė veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir savo įstatais.

Bendruomenės siekiniai (apie juos galima paskaityti šioje svetainėje), veikimo būdas ir metodas yra ir pačios bendruomenės savastis bei charakteristika.

Manau, kad paaiškinau, jei reikės, ir vėl tą darysiu tik jau stengsiuosi kitais ir, galbūt, suprantamesniais žodžiais.

Turėkime vilties.

Šia proga prisiminkime nuostabų Maironio eilėraštį:

Viltis

Sunku mums būtų be vilties!
Be jos skausme kas suramintų!
Kas duotų širdžiai tiek ugnies?
Kas ištvermę varge gamintų?

Ji mums brangiausia dovana!
Visur kaip angelas ji lydi!
Ji mūs stiprybė, mūs drąsa!
Pats pragaras mums jos pavydi!

Be spindulio vilties šviesos
Pavergtų sielos galią žemė;
Mes nepažintumėm giedros,
Ir būtų mūs darbai aptemę.

Kriaunų bendruomenės tarybos įgaliotas
bendruomenės pirmininkas



Metų pabaigoje – gera žinia

Kriaunų bendruomenės tarybos narė Regina Žilinskienė 2021 m. gruodžio 30 d. tapo Rokiškio rajono „Pažangiausių metų ūkių“ nominante ir gavo padėką už ūkio draugiškumą aplinkai.

Kriaunų bendruomenė džiaugiasi įvertintu Reginos aplinkosauginiu sąmoningumu, kuriama socialine nauda mūsų bendruomenei, ūkio tvarumu, nominantės komunikabilumu ir nuoširdumu.

Sveikiname Reginą !

Bendruomenės tarybos vardu bendruomenės pirmininkas

Regina Žilinskienė su Kriaunų bendruomenės tarybos nare Gražina Balčiūniene po apdovanojimo.


Artėja Šventos Kalėdos ir Naujieji metai

Kriaunų bendruomenės nariai,

Sutinkame Šventas Kalėdas ir Naujuosius Metus nauju pavadinimu – esame Kriaunų bendruomenė.

Šventes pirmą kartą sutinkame su Kriaunų herbu, kurio puošyba savo aplinkos nesugebėjome papuošti, kurio nelabai reikia ir savivaldybės vadovams.

Besidarbuodami savo darbo vietose, Jūs ne tik kuriate grožį ir gėrį įmonėse, savo šeimose, bet kartu statote ir vis gražėjančią Tėvynę Lietuvą.

Tėvynė, kaip žinia, prasideda nuo šeimos, jos kiemo, kaimo, gatvės ar miestelio. Pirmiausia čia ir reikia mūsų darbų – šita Tėvynė labiausiai laukia mūsų.

Pasiryžimas kurti gėrį bei grožį pirmiausiai priklauso nuo mūsų pačių susitarimo su savimi. Kiekviena mūsų bendruomenė, kas tai bebūtų, ar mažiausia – šeima, ar didžiausia – valstybė, reikalauja atsidavimo: asmeninio laiko, lėšų, darbo, tačiau svarbiausia, žinojimo, kad dirbi ne tik sau. Ne visiems tai pasiseka, ne visų gebėjimai pakankami, ne visos šeimos tai atlaiko.

Linkiu kiekvienam bendruomenės nariui sąžiningai atsakyti pačiam sau:

– ką aš duosiu bendruomenei ?;

– ko aš noriu iš bendruomenės ?.

Atsakant nebus lengva, tačiau atsakius labai palengvės.

* * *

Artėjančių Šventų Kalėdų ir Naujųjų Metų proga sveikinu visus, linkiu stiprios sveikatos, meilės, naujų vilčių bei jų išsipildymo, o taip pat svarbiausio – gebėjimo susitarti su savimi.

Su geriausia nuotaika parneškite šventes ir į savo šeimas.

Kriaunų bendruomenės pirmininkas

______________________________

Paminėti partizanai, žuvę Ažubrastyje 1945 m. sausio 8 d.

PARTIZANO TESTAMENTAS

O Dieve! Kiek jau praėjo dienų, kai žiūrėdamas į besileidžiančios saulės spindulius dėkojau Tau, kad leidai ją išgyventi ir su nerimu galvojau apie ateinančią dieną. Daug jų praslinko vargingai ir skurdžiai praleistų, daug per jas grėsė pavojų, trumpą šio pasaulio kelionę netikėtai baigti, bet juo tolyn, tuo sunkesnės darėsi dienos ir dažniau pro vaizduotę pralekia mirties šmėkla. Kiek daug jau mes esame netekę idėjos brolių! Ir jie juk laukė savo tautos pavasario ir troško juo džiaugtis, bet žiaurių budelių pasiųsta mirtis jiems į ten pastojo kelią.

Jeigu ir man toks pat likimas skirtas, aš ramiai jam atsiduodu, o prieš tai turėdamas laiko rašau testamentą. Gal tai ir juokinga iš mano pusės: juk neturiu aš turto, kurį galėčiau kam nors paskirstyti. Visas mano turtas – tai ginklai, kuriuos, be abejonės, pasiims tas, kas mane nukaus. Drabužiai, nors ir apiplyšę, bet ir juos kartais dėl didesnio išniekinimo nurengia. Bet tebeturiu dar turto, kurio priešas neįstengs atimti – tai tikėjimas į didįjį pasaulio kūrėją Dievą ir savo Tėvų žemės meilė. Jų neįstengs atimti joks priešas, nors jis būtų ir pats žmonijos pabaisa Stalinas.

Šį turtą aš palieku savo broliams ir sesėms tautiečiams, ir kol jie tai gerbs, tol bus nenugalimi.

B….__ 1945 m. liepos m. 28 d.

Tai žodžiai iš mūsų krašto partizanų vado Balio Vaičėno Pavasario parašyto partizanų testamento. Tais pačiais 1945 metais Kriaunų seniūnijoje, Ažubrasčio kaimo laukuose žuvo Mykolo Kazano būrio partizanai, Antazavės ir Rakėnų vyrai: Antanas Gražys, Jonas Gražys, Jonas Kokinas, Antanas Puslys, Bronius Vaikutis, Jonas Vytautas Zablackas, Vilgelmas Zablockis, Jonas Zarakauskas ir Ažubrasčio gyventojas Boleslovas Marcinkevičius. Prieš 16 metų pastatytas paminklas Ažubrasčio kaime sunyko. Kriaunų bendruomenės savanorių iniciatyva ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro dėka šioje vietoje pastatytas ir pašventintas naujas paminklas-atminimo ženklas. Žuvusieji už mūsų laisvę pagerbti „Kupolės“ ansamblio daina ir šūvių salvėmis.

Klaudijaus Driskiaus fotografijos,
Vaitvilo Driskiaus filmuota medžiaga,
Jurgio Balčiūno montažas

Apie iškilmes rašo ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro svetainė.



________________________________________________

Sugrįžimai

2015 m. menotyrinės ekspedicijos metu Kriaunų bažnyčios varpinėje surastas varpas. Pirminiais tyrimais nustatyta, kad tai seniausias varpas Baltijos šalyse ir Baltarusijoje, nulietas XIII a. – XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Dėl saugumo klebono Laimono Nedvecko rūpesčiu varpas patalpintas į laisvės kovų istorijos muziejų Obeliuose ir muziejininkų dėka čia saugotas penkerius metus. 2021 m. spalio 29 d. Kriaunų varpas sugrįžo į Kriaunas.

Kriaunų varpas sugrįžta į Kriaunas

Vienybės aikštėje visi jau susirinkę,
Tik kai kurių iš mūsų dar nėra.
Archangelas galingai pūsteli trimitą;
Bet nieks nesikelia. Aš jam sakau:
Tegu sau miega. Nes kodėl
Po tiekos negandų ir vargo metų
Dabar turėtų keltis?


Minia staiga nuščiūva, nes kažkas,
Įlipęs į tribūną, aido
Rūsčiai kartojamu balsu prabyla: –
Teisėjas neateis. Teisėjas,
Kurio jūs laukiat, niekad neateis,
Nes jo nėra: Teisėjas esat jūs.

                                             Alfonsas Nyka-Niliūnas

Taip rašė iš mūsų kraštų kilęs poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas prieš 40 metų. Poeto idėja gyva ir nepaprastai reikalinga šiandien, kuriant mūsų pilietiškumą.

Varpai, pakabinti aukštuose bokštuose, nuo seno kviesdavo žmones susirinkti, drauge džiaugtis, švęsti, melstis, palydėti į amžinybę, gintis nuo priešų.

Šiandien seniausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse Kriaunų varpas sugrįžo į Kriaunas. Nerūdijančio plieno meistrų Stasio Beišio, Algirdo Laukio ir uteniškio statybos darbų organizatoriaus Alvydo Rudoko dėka Kriaunų varpas pakilo į atkurtą Kriaunų bažnyčios bokštelį. Nukaldintas naujas didysis bokštelio kryžius, atkartojantis talentingų Kriaunų krašto kalvių meistrystę.

Tai skambink, „Varpe“! tegul gaudims tavo
Išilgai, skersai eina per Lietuvą!

Vincas Kudirka

Vytauto Ridiko ir Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Iš kairės: idėjos autorius Klaudijus Driskius, bendrovės „Dauniškis ir Ko“ vadovas Alvydas Rudokas, projekto vadovė Stasė Idienė,  bendrovės „Funkcinis dizainas“ direktorius Stasys Beišys, Kriaunų klebonas kun. Laimonas Nedveckas, Kriaunų bendruomenės pirmininkas Eugenijus Driskius prie naujo bažnyčios bokštelio ir Kriaunų varpo.

Seniausias Lietuvoje Kriaunų varpas kyla ant Kriaunų bažnyčios.

Kriaunų varpas virš Kriaunų miestelio.

______________________________

Susitikimai

LR Seimo narys Robertas Šarknickas – Kriaunų kaimo bendruomenės narys,
Kriaunų seniūnė – į pamokas,
bibliotekininkei – pastaba už pabėgimą

Šių metų rugsėjo 25 d. Kriaunų kaimo bendruomenės taryba rinkosi į posėdį, kuriame norėjome iš arčiau susipažinti su naująja Kriaunų seniūne, išgirsti apie jos būsimus darbus ir nusiteikimą tuos darbus dirbti.

Savo matymus bei lūkesčius taip pat išsakėme.

Deja, deja… Tenka nusikelti į tolimus 1988-uosius ir vėl prisiminti Jo Eminencijos a.a. kardinolo Vincento Sladkevičiaus ištartus žodžius: „MOKĖKIME LAUKTI IR AUGTI“.

Taryba viliasi, jog naujoji seniūnė mokinsis augti, o mes jai padėsime:

– bandysime paaiškinti, kad kalbantis reikia girdėti ne tik save, bet ir kitus;

– gundysime pamilti kraštą, kuriame gyvena bei ketina dirbti;

– tarsimės, kad alternatyva darbui – bendras darbas;

– ir dar, ir dar…

Šiek tiek palauksime, nors darbai tai nelaukia.

Šiame posėdyje dalyvavo ir darbą stebėjo LR Seimo narys Robertas Šarknickas.

* * *

Kai gegužę buvau perrinktas bendruomenės pirmininku, slapčia mintyse nutariau padaryti vieną eksperimentą – nekviesti į bendruomenę nei vieno LR Seimo nario ar dar aukštesnio pareigūno ir kurį laiką palaukti, ar atsiras bent vienas pats, savo noru ir gera valia atsilankysiantis pas mus, ar rūpi bendruomenės veikla kam nors…

Labai nudžiugau, kai sužinojau, kad tą pačią rugsėjo 25-ą dieną pas mus nori apsilankyti išskirtinės ir labai sudėtingos biografijos LR Seimo narys Robertas Šarknickas. Beje, turintis sąsajų su mūsų kraštu.

Ačiū už dovanas, garbingas padėkas, šviesos ir vilties pliūpsnį pristatant savo knygą, parodant savo režisuotą filmą, atvirą ir iki nuogumo išrengtą savo patirtį.

Labai konstruktyvus, įdomus ir prasmingas pokalbis tikriausiai visiems vakarienės dalyviams parodė, koks trumpas rudens vakaras idėjoms, planams ir perspektyvoms aptarti.

Sveikiname Robertą Šarknicką, apsisprendusį tapti Kriaunų kaimo bendruomenės nariu – turėsime dar vieną stiprų ramstį įgyvendindami savo planus.

* * *

Apgailestauju, jog šiame gerumo renginyje – knygos pristatyme – nedalyvavo (jau įprasta) šviesos ir žinių šaltinio – Kriaunų bibliotekos – bibliotekininkė. Bet žinau, kad šitą knygą biblioteka turi. Gal viskas bus gerai ?

Bendruomenės pirmininkas Eugenijus Driskius

Susitikimo su LR Seimo nariu Robertu Šarknicku akimirka I.
Susitikimo su LR Seimo nariu Robertu Šarknicku akimirka II. Raimundo Jočio nuotraukos

_____________________________

In memoriam JONUI STANKŪNUI (1949-2021)

Šių metų rugsėjo 1-ają mus paliko Kriaunų krašto patriotas, aviacijos inžinierius, atkurtos Nepriklausomos Lietuvos civilinės ir karinės aviacijos įgyvendintojas, mokslininkas ir pedagogas, Kriaunų vidurinės mokyklos XII-os laidos abiturientas, 1967 m. baigęs Kriaunų mokyklą sidabro medaliu – profesorius Jonas Stankūnas.

J. Stankūnas savo iniciatyva ir asmeninėmis lėšomis daug prisidėjo, kad Kriaunų krašte gyventume gražiau ir šviesiau: rūpinosi naujųjų Kriaunų kapinių įrengimu, siekė, kad prof. Mykolo Riomerio dvaras Bagdoniškyje išliktų ateities kartoms, pastatė paminklą kovotojui prieš Rusijos carinę priespaudą Jurgiui Smalsčiui Smolskiui Pakriaunio šilelyje, rašė mūsų internetinei svetainei kriaunos.lt, paskutiniaisias savo gyvenimo metais atstatė šv. Jono Nepomuko stogastulpį Pakenėje, prikėlė iš užmaršties ir įrengė Pakenės kapines Arlaučiznoje.

Lietuvai ir pasauliui gerai žinoma Jono Stankūno asmenybė ir darbai. Publikuojame Jono Stankūno (jaunesniojo), Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto studento prisiminimą apie savo senelį „Profesorius Šypsnys – mano SENELIS“.


______________________________