Maloniai kviečiame keliauti turistiniais maršrutais!
Kriaunų kaimo bendruomenė siūlo šiuos turistinius maršrutus, kurie prasiplečia iš Kriaunų seniūnijos į kaimyninį Zarasų rajoną.
Kelionės Sartų ežeru galimos įvairiomis vandens transporto priemonėmis – irklinėmis valtimis, baidarėmis, motorinėmis valtimis, vandens plaustu.
Bendruomenė ne tik vykdo, organizuoja, tarpininkauja keliaujantiems šiais maršrutais, bet ir visada pataria dėl maitinimo bei nakvynės.
Keliaujantiems vandens maršrutais Kriaunų kaimo bendruomenės nariai (savanoriai) keliaujančiųjų pageidavimu ir iš anksto susitarus galės papasakoti apie Kriaunų ir aplinkinių kaimų įdomesnius istorinius įvykius, Sartų ežere anksčiau ir dabar vystomą pramoninę bei mėgėjišką žvejybą, įspūdingesnius laimikius ir kita.
Aprašant turistinius maršrutus naudojamos Alvydo Stausko, Zigmanto Joniko, Eugenijaus ir Klaudijaus Driskių, Sartų regionio parko archyvo nuotraukos.
Pirmas maršrutas
- Kriaunos (žmonių gyvensenos ir papročių ekspoziciją galima apžiūrėti Kriaunų muziejuje)
- Kriaunų prieplauka
- Bobriškio sentikių cerkvė
- Vaizdinga Sartų ežero Bradesių šaka praplaukiant mitologinį tiltą, jungusį Bradesių ir Velikuškių piliakalnius
- Velikuškių II-asis piliakalnis Romuvos kalnas
- Bradesių ąžuolai
- Kriaunų prieplauka
Pasakojo Bradesių kaimo senolis Aleksas Šakalys:
„Priešais Bradesių piliakalnį, kitoje ežero pusėje yra Velikuškių piliakalnis. Ežeras šioje vietoje neplatus, tai kadaise čia buvo nutiestas tiltas. Vienoje ežero pusėje gyveno Bradesių ponas, o priešingoje – Velikuškių. Kartą, pasikinkęs keletą sartų žirgų Bradesių ponas važiavo pas savo kaimyną Velikuškių poną.Viešnagė, matyt, buvo nesėkminga ir grįžtant bradesiškiui namo jo kaimynas nutarė jį pražudyti. Žirgams bėgant tiltu, jis buvo atkabintas ir Bradesių ponas su palyda ir sartais žirgais nugarmėjo šaltan ežero vandenin. Nuo to laiko ežerą pradėta vadinti Sartais. Žvejai ištraukdavę senų tilto liekanų. Ne tir dabar vengiama tinklais žvejoti – bijoma užkabinti nuskendusius medžius.”
Maršruto trukmė 3-4 valandos, išlipant ir aplankant paminėtus objektus maršruto trukmė 4-5 valandos.
Antras maršrutas
- Kriaunos (žmonių gyvensenos ir papročių ekspoziciją galima apžiūrėti Kriaunų muziejuje)
- Kriaunų prieplauka
- Bobriškio sentikių cerkvė
- Plaukimas šalia trijų Sartų ežero salų, apiplaukiant apgyvendintą Dumblynės kaimo salą, kurioje 1962 m. surastas Sėlių genties lobis(dabar Lietuvos nacionaliniame muziejuje reprezentuojantis Sėlių gentį)
- Kriaunų prieplauka
1976 m. Sartų ežero Dumblynės salos gyventojas Antanas Šimonėlis kasdamas griovį elektros kabeliui netoli kranto aptiko moters papuošalų lobį. Radinys pateko į Lietuvos nacionalinį muziejų.1998 – 2000 metais lobio radimvietę tyrinėję archeologai dar surinko pasklidusių radinių. Lobyje buvo gintaro ir stiklo karolių, plokštelinis apgalvis ar jo dalys, stambių įvijų nuo galvos papuošalo, daugybė cilindrėlių, puošusių audinį, žvangučių, sulenktos vielos, sulankstytų dirbinių.
Lobis datuojamas XI – XII a.
Šiuo metu šis radinys reprezentuoja sėlių gentį Lietuvos nacionalinio muziejaus baltų ekspozicijoje.
Maršruto trukmė 2-2,5 valandos.
Trečias maršrutas
- Kriaunos (žmonių gyvensenos ir papročių ekspoziciją galima apžiūrėti Kriaunų muziejuje)
- Kriaunų prieplauka
- Gipėnai (poeto Antano Vienažindžio gimtinės vieta ir muziejus)
- Dusetos (Dusetose aplankant Dailės galeriją, paminklą Kazimierui Būgai, Lietuvos nepriklausomybės paminklą centrinėje miestelio aikštėje, Sartų regioninio parko lankytojų centrą, Dusetų skulptūrų parką)
- Kriaunų prieplauka
1976 m. Sartų ežero Dumblynės salos gyventojas Antanas Šimonėlis kasdamas griovį elektros kabeliui netoli kranto aptiko moters papuošalų lobį. Radinys pateko į Lietuvos nacionalinį muziejų.1998 – 2000 metais lobio radimvietę tyrinėję archeologai dar surinko pasklidusių radinių. Lobyje buvo gintaro ir stiklo karolių, plokštelinis apgalvis ar jo dalys, stambių įvijų nuo galvos papuošalo, daugybė cilindrėlių, puošusių audinį, žvangučių, sulenktos vielos, sulankstytų dirbinių.
Lobis datuojamas XI – XII a.
Šiuo metu šis radinys reprezentuoja sėlių gentį Lietuvos nacionalinio muziejaus baltų ekspozicijoje.
Maršruto trukmė – visa diena.
Ketvirtas maršrutas
- Kriaunos (žmonių gyvensenos ir papročių ekspoziciją galima apžiūrėti Kriaunų muziejuje)
- Kriaunų prieplauka
- Bobriškio sentikių cerkvė
- Plaukimas šalia trijų Sartų ežero salų, apiplaukiant apgyvendintą Dumblynės kaimo salą, kurioje 1962 m. surastas sėlių genties lobis(dabar Lietuvos nacionaliniame muziejuje reprezentuojantis sėlių gentį)
- Anapolio palivarkas
- Kun. Antano Strazdo gimtinės vieta: Anapolio, Margėnų kaimai
- Kriaunų prieplauka
1976 m. Sartų ežero Dumblynės salos gyventojas Antanas Šimonėlis kasdamas griovį elektros kabeliui netoli kranto aptiko moters papuošalų lobį. Radinys pateko į Lietuvos nacionalinį muziejų.1998 – 2000 metais lobio radimvietę tyrinėję archeologai dar surinko pasklidusių radinių. Lobyje buvo gintaro ir stiklo karolių, plokštelinis apgalvis ar jo dalys, stambių įvijų nuo galvos papuošalo, daugybė cilindrėlių, puošusių audinį, žvangučių, sulenktos vielos, sulankstytų dirbinių.
Lobis datuojamas XI – XII a.
Šiuo metu šis radinys reprezentuoja sėlių gentį Lietuvos nacionalinio muziejaus baltų ekspozicijoje.
Maršruto trukmė išlipant ir apžiūrint Anapolio palivarką 3-4 val.
Penktas maršrutas
Maršrutas automobiliu palei Sartus Kriaunų seniūnijoje:
- Kriaunos (žmonių gyvensenos ir papročių ekspoziciją galima apžiūrėti Kriaunų muziejuje)
- Pakriaunio pėduotas akmuo
- Apžvalgos bokštas Lizgariaus pusiasalyje
- Bradesių ąžuolai
- Velikuškių II-asis piliakalnis Romuvos kalnas
- Kriaunos
Maršruto trukmė 3-4 valandos.