Pradedame publikacijas apie Kriaunų krašte veikusias mokyklas, jose dirbusius mokytojus, besimokiusius mokinius. Skelbsime buvusių mokytojų ir mokinių prisiminimus, dokumentus, fotografijas.
Maloniai kviečiame visus parašyti apie savo vaikystės ir jaunystės metus mokykloje, taip pat kviečiame atsiliepti pastebėjus netikslumų ar turint papildymų, el. paštu: klaudijus.driskius@gmail.com, arba telefonais: 8 699 48388, 8 611 94355.
Mokyklos Kriaunų apylinkėse
Prie Kriaunų bažnyčios XVIII a. antrojoje pusėje jau veikė parapinė mokykla, kuri po 1863 m. sukilimo buvo paversta rusiška liaudies mokykla, ji veikė iki 1915 m. Manoma, kad spaudos draudimo metais Kriaunų apylinkių kaimuose veikė slaptų daraktorinių mokyklų, kurių caro policijai nepavyko susekti ir todėl apie jas archyvuose medžiagos nepavyko rasti. Atsikūrus Lietuvos valstybei, visoje Lietuvoje buvo susirūpinta pradiniu švietimu. 1919 11 03 buvo atkurta Kriaunų pradžios mokykla, 1927 02 01 – Bagdoniškio pradžios mokykla (įkurta 1915 m.; manoma, okupacinės vokiečių valdžios), 1926 10 15 įsteigta Bajorų pradžios mokykla, 1927 11 03 įsteigta Keležerių pradžios mokykla (veikė Juozapavos k.). Panašiu laiku įsteigtos Bradesių, Bobriškio, Gegėliškio ir Lašų pradžios mokyklos.
Venantas Mačiekus
* * * * * * * * * *
VANDA PAGIRYTĖ-ADOMĖNIENĖ
Vanda Pagirytė-Adomėnienė gimė 1951 m. Bajoruose, fizikė. 1958 – 1962 m. mokėsi Bajorų pradinėje mokykloje. 1962 – 1969 m. mokėsi Kriaunų vidurinėje mokykloje. 1974 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, fizikos – elektrotechnikos specialybę. Dirbo Utenos jaunųjų technikų stoties direktore, Utenos 5 vidurinės mokyklos , Utenos Aukštakalnio vidurinės mokyklos fizikos mokytoja, Utenos Dauniškio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, fizikos mokytoja. Gyvena Utenoje.
BAJORŲ PRADINĖ MOKYKLA
Bajorų kaime 1926 m. pradėjo veikti pradinė mokykla. Ją lankė septynerių metų ir vyresni vaikai, kurie iki to laiko niekur nesimokė, nemokėjo rašyti ir skaityti. Vyresni baigdavo tik du skyrius ir eidavo dirbti žemės, kūrė šeimas. Mokykloje buvo keturi skyriai. Pradinė mokykla buvo privaloma, bet ją lankė ne visi. Didelės prievartos nebuvo.
1926–1927 mokslo metais I ir II skyriuose mokėsi 49 vaikai: 19 mergaičių ir 30 berniukų.
Mokykla buvo įsikūrusi Kazimiero Lokciko trobos gale; langai dideli, trobos galas erdvus, pakankamai šviesi. Gyventojai, kurių vaikai mokėsi, pagamino suolus. Mokyklą valė, prižiūrėjo, kūreno pečius pats Kazimieras, už tai gavo algą.
Pirmąja Bajorų mokyklos mokytoja dirbo savamokslė daraktorė Uršulė Kišūnaitė-Raubuškienė. Vaikus mokė rašto, tikybos pagrindų, skaityti, skaičiuoti. Ji gavo algą.
Po metų mokytojauti atvyko Jonas Makuška. Mokytojas buvo baigęs mokslus, griežtas, reiklus, tvarkingas, tikras to meto inteligentas. Jis buvo kilęs iš Jūžintų. Jo sesuo Barbora vėliau susipažino ir ištekėjo už Kazimiero Lokciko. Mokytojas gyveno ūkininko Prano Daščioro namuose.
Mokykloje pamokos vykdavo nuo rugsėjo iki kitų metų gegužės. Už mokslą mokėti nereikėjo. Mokykloje vyko įvairios šventės, vakarėliai, rankdarbių parodos. Netoliese, Pakriaunio dvare, vykdavo siuvimo ir mezgimo kursai. Dvaro savininko dukros Augytės pačios dirbo visus ūkio darbus ir labai mėgo įvairius rankdarbius. Mokykla ir dvaras buvo kaimo kultūros židiniai.
Mokytojai keitėsi. Mokytojas Jonas Makuška vedė ir išvyko į Kauną, vėliau grįžo į Jūžintus. 1929–1930 mokslo metais mokytoja dirbo Marija Ivaškevičienė. Po jos trumpai mokytojavo Joana Stražinskaitė. 1932–1937 m. mokytojavo Stasys Jarmala. S. Jarmala (1908–1949) buvo didelis Lietuvos patriotas, vėliau dirbo įvairiose mokyklose. Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime Lygumų krašte, tapo Kęstučio apygardos partizanų vadu. Vėliau neilgai mokytojavo Kmieliauskas, Veronika Lingytė. Mokykla veikė ir karo metais. 1944–1946 m. mokytojavo iš Pakriaunių nuo Obelių kilęs Petras Juodelė. P. Juodelė tapo žymiu Lietuvos muziku. Labai trumpai dirbo Elena Garuolytė, Adamonytė.
1948 m. baigusi Rokiškio gimnaziją atvyko mokytoja Anastazija Idaitė. Ji gyveno Prano Daščioro namuose.
Iš Barbariškio vienkiemio 1949 m. buvo išvežta į Sibirą Mykolo Starkaus šeima (šeimininkas, žmona ir trys vaikai: Antanas, Stasys, Birutė). Labai gražiame vienkiemyje apgyvendinta Anelė Lokcikaitė, ji prižiūrėjo nemažą vištų ūkį.
Pokaryje kaime gimė daugiau vaikų, todėl vaikai į vieną mokyklą Kazimiero Lokciko namuose nebetilpo.1950 m. Barbariškio vienkiemyje įsikūrė dar viena Bajorų mokykla. Mokytojauti atvyko mokytoja Marytė Andrijauskaitė. Ji 1954 m. ištekėjo už Vytauto Bakučio, o mokytoja A. Idaitė ištekėjo už Vytauto Adamonio.
Mokytojos dirbo darniai. Mokykloje Lokciko namuose buvo II ir IV klasės, o Barbariškyje –I ir III klasės. Mokytojos bendradarbiavo, viena mokė I ir IV, kita – II ir III klases. Vėliau abiejuose pastatuose buvo visos keturios klasės.
1958 m. Barbariškyje mokėsi 24 mokiniai, panašiai tiek ir kitoje mokykloje. Ryte 9 val. mokytis ateidavo dvi klasės, o 11 val. – kitos dvi. Kol nebuvo elektros, tamsiu metų laiku pamokos prasidėdavo 10 valandą. Fizinis lavinimas vykdavo kartu visoms klasėms, dažnai lauke. Jei lietus ar šalta – dideliame koridoriuje.
Mokytoja Anastazija Adamonienė (Idaitė) neakivaizdžiai mokėsi Panevėžyje ir ten baigė mokslus. Ji lankė įvairius kursus, už gerą darbą apdovanota. Mokytoja A. Adamonienė metodiškai vedė pamokas, buvo reikli. Mus mokė ne tik rašyti, skaityti, rusų kalbos, matematikos, bet ir megzti, siuvinėti, virti, padengti stalą, prižiūrėti daržą. Ravėti eidavome ir per atostogas. Daugiausia mokydavomės per pamokas, namuose skirdavo mažai, ugdė loginį mąstymą, savarankiškumą. Bet medžiaga nebuvo perkrauta, viską spėdavome. Mokytoja būdavo visada pasiruošusi, stropi, matydavome, kaip rašydavo planus. Kai kuriuos vaikus palikdavo ir po pamokų, kai kam ir kampe tekdavo stovėti. Kartais dėl blogo mokinių elgesio kviesdavo į mokyklą tėvus.
Mokytoja Nastutė (taip vadindavome mokytoją A. Adamonienę) buvo kaimo šviesulys. Gražiai rengėsi. Ji su vyru ir vaikais gyveno mokyklos patalpose, laikė karvę ir kitų gyvulių. Kai jos vaikai buvo maži, jai padėjo tarnaitės: viena prižiūrėjo vaikus, kita – gyvulius, virė valgyti. Mokytojos sesuo Levutė Gasiūnienė valė mokyklą, kūreno pečius. 1964 m. mokykloje įvesta elektra.
Barbariškio vienkiemio aplinka, kur įsikūrė antra Bajorų mokykla buvo labai graži. Dvarelio aplinkoje augo daug senų medžių: klevų, liepų, ąžuolų, ievų. Mokyklą supo vešli gyvatvorė, visur žydėjo gėlės, kuriomis rūpinosi mokytoja Nastutė. Buvo daržas, kur dirbome ir per vasaros atostogas. Vėliau sumontuota ir nedidelė meteorologinė stotele. Turėjome sporto aikštelę. Mokytoja kartu žaisdavo kvadratą, mokė šokių, vykdavome į šventes. Kiekvieną pavasarį važiuodavom į ekskursijas Zarasuos, Rokiškio muziejun, eidavom Pakriaunio dvaran prie Kriaunos upės.
Mokykloje buvo biblioteka, kurioje buvo apie 100 knygų (1960 m.) Patys mokiniai jas tvarkė ir dirbo bibliotekininkais. Per pertraukas daug laiko leisdavome gražioje mokyklos aplinkoje. Netoliese tekėjo upelis ir buvo didelis skardžius, vadinome jį Bindrupiu. Pavasarį ten nuostabiai žydėjo daug ievų.
Mokinių mažėjo. Pirma užsidarė mokykla Kazimiero Lokciko namuose. 1977 m. uždaryta ir Bajorų pradinė mokykla Barbariškyje. Mokytoja A. Adamonienė išvyko dirbti į Kriaunų mokyklą.
Nuotraukos iš Valės Pagirytės-Adomėnienės, Reginos Navickaitės-Širvienės, Valdo Adamonio,
Rožės Kišūnaitės-Ževeliauskienės ir Klaudijaus Driskiaus šeimų albumų
