Gegėliškio pradinė mokykla – Kriaunų bendruomenė

Pradedame publikacijas apie Kriaunų krašte veikusias mokyklas, jose dirbusius mokytojus, besimokiusius mokinius. Skelbsime buvusių mokytojų ir mokinių prisiminimus, dokumentus, fotografijas.

Maloniai kviečiame visus parašyti apie savo vaikystės ir jaunystės metus mokykloje, taip pat kviečiame atsiliepti pastebėjus netikslumų ar turint papildymų, el. paštu: klaudijus.driskius@gmail.com, arba telefonais: 8 699 48388, 8 611 94355.

Mokyklos Kriaunų apylinkėse

Prie Kriaunų bažnyčios XVIII a. antrojoje pusėje jau veikė parapinė mokykla, kuri po 1863 m. sukilimo buvo paversta rusiška liaudies mokykla, ji veikė iki 1915 m. Manoma, kad spaudos draudimo metais Kriaunų apylinkių kaimuose veikė slaptų daraktorinių mokyklų, kurių caro policijai nepavyko susekti ir todėl apie jas archyvuose medžiagos nepavyko rasti. Atsikūrus Lietuvos valstybei, visoje Lietuvoje buvo susirūpinta pradiniu švietimu. 1919 11 03 buvo atkurta Kriaunų pradžios mokykla, 1927 02 01 – Bagdoniškio pradžios mokykla (įkurta 1915 m.; manoma, okupacinės vokiečių valdžios), 1926 10 15 įsteigta Bajorų pradžios mokykla, 1927 11 03 įsteigta Keležerių pradžios mokykla (veikė Juozapavos k.). Panašiu laiku įsteigtos Bradesių, Bobriškio, Gegėliškio ir Lašų pradžios mokyklos.

Venantas Mačiekus

* * * * * * * * * *

ELENA DAŠČIORIENĖ
(Elena Špūraitė-Daščiorienė gimė 1938 m. Zarasų rajone, Pakerių kaime. 1946–1950 m. lankė Pakerių pradinę mokyklą. Po to mokėsi Antazavės septynmetėje mokykloje, Dusetų Kazimiero Būgos vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1957 m. ir įstojo į Klaipėdos pedagoginę mokyklą. 1959 m. ją baigė ir pradėjo dirbti Gegėliškio pradinėje mokykloje. Vėliau dirbo Bagdoniškio aštuonmetėje, Lašų pradinėje mokyklose. Mokytojavo net 42 metus. Gyvena Margėnų k., Rokiškio r.)

GEGĖLIŠKIO PRADINĖ MOKYKLA – MANO PIRMOJI DARBOVIETĖ

Baigusi Klaipėdos pedagoginėje mokykloje pradinių klasių specialybę 1959 m. rugpjūčio gale atsiradau Stirniškyje. Atvežė brolis Valentinas. Kumeliu pakinkytu vežimu atvažiavom nuo Kriaunų miestelio, nusileidom prie ežero. Arklį su vežimu, pakrautu mano lova, stalu, dviem kėdėm, patalais, rūbais ir maistu užvarėm ant „paramo“ (kelto) , keltininkas Baradulinas mus perkėlė per Sartus į Bobriškį. Nuo čia netoli Stirniškio kaimas.

Vasyliaus Tokarevo 1935 m. Gegėliškio pradžios mokyklos 4 skyrių baigimo pažymėjimas. *Reprodukcija iš Kristinos Tokarevaitės-Braškuvienės šeimos archyvo*

Rugsėjo 1 d. pradėjau dirbti Gegėliškio pradinėje mokykloje, kuri buvo įsikūrusi Kazanavičių namuose, Stirniškio kaime. Tai buvo Dusetų rajonas, kurį 1959 m. gruodžio mėn. perdalijo į Zarasų ir Rokiškio rajonus. Taip aš atsiradau Rokiškio rajone. Dirbti buvo labai sunku. Mokiniai nesugebėjo mokytis. Prieš mane dirbo pensijinio amžiaus mokytojas Jonas Katelė. Žurnalai visai tušti, net keletą metų nepildyti. Neparašyta, ar mokinys keltas į kitą klasę, ar nekeltas. Pusė vaikų palikti antriems metams. Mokiniai nežinojo, kada, atsistoti, kada pasisveikinti. Nemokėjo nei skaičiuoti, nei rašyti. Dauguma buvo rusai, sakydavo :

„My nepanimajem !” (Mes nesuprantam)

Aš versdavau. Vargau gal tris metus. Važiavau atsisakyti dirbti į Rokiškio r. Švietimo skyrių pas vedėją Juozą Makutėną. Makutėnas atvažiavo su Juodupės mokyklos direktoriumi Petru Marcijonu pažiūrėti, kaip vedu pamokas, pasakė:

„Dirbi ir dirbk, nėra žmonių, kurie tave pakeistų.”

Prie Gegėliškio pradinės mokyklos: (paskutinėje eilėje dešiniau) mokytojas Jonas Katelė. Stirniškis, apie 1957 metus. *Nuotrauka iš Agafijos Pčelinos šeimos albumo*

Kazanavičių namai Stirniškio kaime. 1957–1963 m. čia buvo Gegėliškio pradinė mokykla. Nuotrauka iš Agafijos Pčelinos šeimos albumo

Į pagalbą atėjo Anapolio pradinės mokyklos mokytoja Birutė Gaigalienė ir Kriaunų vidurinės mokyklos mokytojas Česlovas Aidukas. Stirniškyje buvau viena mokytoja, dirbau pusantros pamainos: dvi pirmas pamokas vesdavau I ir III klasėm, trečią ir ketvirtą pamoką – visom keturiom klasėm, paskui penktą ir šeštą pamokas – II ir IV klasėm. Neturėjom jokios sporto aikštelės. Patys, padedant mokinių tėvams ir vyresniems mokiniams, pasidarėm šuoliaduobę, bėgimo taką, aikštelę šokti į aukštį. Kolūkis mokyklai skirdavo 2 hektarus žemės. Kartu su mokinių tėvais ir mokiniais reikėjo juos apsėti miežiais, rudenį nukulti ir grūdus parduoti turguj. Tada Minkūnų apylinkėj užregistruodavom gautas lėšas ir už jas pirkdavom plunksnas, rašalą, sąsiuvinius, spalvotus pieštukus ir piešimo sąsiuvinius. Neturtingų šeimų vaikams tėvų komitetas nupirkdavo drabužių, apavą. Vadovėlius duodavo Rokiškio r. Švietimo skyrius. Gaudavau atlyginimą – 75 rublius per mėnesį. Pinigų nedaug, bet jie buvo skalsūs. Iš pirmo atlyginimo nusipirkau dviratį ir dar liko pinigų prasimaitinti.

Gegėliškio pradinės mokyklos mokiniai prie mokyklos pastato: (pirmoje eilėje iš kairės) mokytoja Elena Špūraitė, Vasilijus Pčelinas, Valda Prastienytė, Raisa Novikova, Feoktistas Kolosovas, Jonas Birkus; (antroje eilėje iš kairės) Marytė Prascieniūtė, Antanina Novikova, Gražina Tranaitė, Agafija Samorokova, Valentina Žideliūnaitė, Makaras Solovjovas; (trečioje eilėje iš kairės) Vera Solovjovaitė, Ivanas Pčelinas, Trofimas Novikovas, Žora Jegorovas; (ketvirtoje eilėje iš kairės) Afremas Karzinovas, Jefimas Solovjovas, Antanas Birkus, Leontijus Jarmolajevas, Rimantas Prastienius, Ivanas Kolosovas, Augenijus Prastienius. Stirniškis, 1961 m. pavasaris. *Jono Daščioro nuotrauka*

Gegėliškio mokykla Stirniškio kaime: (iš kairės į dešinę): mokytoja Elena Špūraitė, Antanas Birkus, Ivanas Kolosovas, Rimantas Prastienius. 1961 m. *Jono Daščioro nuotrauka*

Mokiniai nemokėjo nei šokti, nei dainuoti, nei vaidinti. Pradėjau mokyti. Pastato kito galo kambaryje iš sukaltų lentų, pakeltą nuo grindų įrengėm sceną. Palube ištiesdavom vielas, prie jų prisegdavom austas lovatieses, kurias galėdavom atitraukti ir užtraukti. Pirmasis spektaklis buvo apie zuikį Puikį. Atitraukėm scenos uždengimą, vaidinimą turėjo pradėti mokinukas Antanas Birkus, bet antrokas taip išsigando, kad spektaklis neįvyko. Aš turėjau atsiprašyti susirinkusių tėvų ir mūsų pasirodymas prasidėjo tik po savaitės.

Ieškojau muzikanto. Sužinojau, kad Margėnų kaime Jonas Daščioras gerai groja armonika. Pasikviečiau, sutiko. Jis grodavo, aš mokindavau žingsnelių pagal taktą, suktis pagal taktą, susikabinti už rankų. Ieškodama muzikanto, susiradau vyrą. 1967 m. ištekėjau už Jono Daščioro. Apie 1963 m. Gegėliškio pradinė mokykla iš Stirniškio kaimo perkelta Margėnų kaiman į tremtinių Palivonų namus. Visi didesni Margėnų kaimo ūkininkai – Jasiūnai, Palivanai, Juodiniai – buvo ištremti. Tačiau Palivonų namai buvo maži, šalti, prie jų nebuvo sporto aikštelės. Gegėliškio pradinė mokykla kilnojosi iš kaimo į kaimą, iš vienų namų į kitus, bet prie manęs niekad nebuvo Gegėliškio kaime. Apie 1966 m. mokykla perkelta į tremtinio Antano Juodinio namus Margėnuose. Tuometinio „Gintaro“ kolūkio statybininkai įrengė, išdažė klasę. Tame pačiame name buvo biblioteka, kitame Juodinių namo gale – kolūkio salė susirinkimams. Kai salė neužimta – blogu oru arba žiemos laiku – sportuodavom. Čia buvo daug vietos. Salėje dažniau rengdavom vaidinimus.

Palivonų , vėliau Šakalių, namai Margėnų kaime. 1963–1966 m. čia buvo Gegėliškio pradinė mokykla. *Jono Daščioro nuotrauka*

Gegėliškio pradinės mokyklos mokiniai: (pirmoje eilėje iš kairės) Almantas Kazanavičius, Petras Jegorovas, Vita Galvelytė, Irena Žideliūnaitė, Dalia Trimbelytė, Janina Trimbelytė, mokytoja Elena Daščiorienė (antroje eilėje iš kairės): Vidas Ivanovas, Juozas Daščioras, Ričardas Prascienius, Irena Lapinskaitė, Makaras Solovjovas, Nijolė Veličkaitė, Irena Veličkaitė. Margėnai, 1967 m. *Jono Daščioro nuotrauka*

1969 m. rugsėjo 1 d. Gegėliškio pradinę mokyklą uždarė, nes liko mažai mokinių. Aš perėjau dirbti į Bagdoniškio aštuonmetę mokyklą. Su vyru visą laiką gyvenom Margėnuose, iš Marijos Pagirienės nupirktam name. Bagdoniškin važinėdavau nuosavu „zaziuku“(automobiliu), retkarčiais autobusu. Kai mokykla davė paskyrą „emkai“ (motociklas su priekaba), nusipirkau ir suvažinėjau. „Laimės“ kolūkis davė paskyrą automobiliui „uaz“, kolūkio pirmininkas Rimkus priprašė vežioti paštą ir pensijas visiems salos gyventojams – Rupetų, Stirniškio, Kriūgiškio, Gegėliškio, Bobriškio ir Margėnų kaimams. Vėliau su vyru nusipirkom „žigulius“, paskui „volvo“, „audi“. Dabar turiu džipelį „Opel frontera sport“, juo ir važinėju.