Susitikimai

LR Seimo narys Robertas Šarknickas – Kriaunų kaimo bendruomenės narys,
Kriaunų seniūnė – į pamokas,
bibliotekininkei – pastaba už pabėgimą

Šių metų rugsėjo 25 d. Kriaunų kaimo bendruomenės taryba rinkosi į posėdį, kuriame norėjome iš arčiau susipažinti su naująja Kriaunų seniūne, išgirsti apie jos būsimus darbus ir nusiteikimą tuos darbus dirbti.

Savo matymus bei lūkesčius taip pat išsakėme.

Deja, deja… Tenka nusikelti į tolimus 1988-uosius ir vėl prisiminti Jo Eminencijos a.a. kardinolo Vincento Sladkevičiaus ištartus žodžius: „MOKĖKIME LAUKTI IR AUGTI“.

Taryba viliasi, jog naujoji seniūnė mokinsis augti, o mes jai padėsime:

– bandysime paaiškinti, kad kalbantis reikia girdėti ne tik save, bet ir kitus;

– gundysime pamilti kraštą, kuriame gyvena bei ketina dirbti;

– tarsimės, kad alternatyva darbui – bendras darbas;

– ir dar, ir dar…

Šiek tiek palauksime, nors darbai tai nelaukia.

Šiame posėdyje dalyvavo ir darbą stebėjo LR Seimo narys Robertas Šarknickas.

* * *

Kai gegužę buvau perrinktas bendruomenės pirmininku, slapčia mintyse nutariau padaryti vieną eksperimentą – nekviesti į bendruomenę nei vieno LR Seimo nario ar dar aukštesnio pareigūno ir kurį laiką palaukti, ar atsiras bent vienas pats, savo noru ir gera valia atsilankysiantis pas mus, ar rūpi bendruomenės veikla kam nors…

Labai nudžiugau, kai sužinojau, kad tą pačią rugsėjo 25-ą dieną pas mus nori apsilankyti išskirtinės ir labai sudėtingos biografijos LR Seimo narys Robertas Šarknickas. Beje, turintis sąsajų su mūsų kraštu.

Ačiū už dovanas, garbingas padėkas, šviesos ir vilties pliūpsnį pristatant savo knygą, parodant savo režisuotą filmą, atvirą ir iki nuogumo išrengtą savo patirtį.

Labai konstruktyvus, įdomus ir prasmingas pokalbis tikriausiai visiems vakarienės dalyviams parodė, koks trumpas rudens vakaras idėjoms, planams ir perspektyvoms aptarti.

Sveikiname Robertą Šarknicką, apsisprendusį tapti Kriaunų kaimo bendruomenės nariu – turėsime dar vieną stiprų ramstį įgyvendindami savo planus.

* * *

Apgailestauju, jog šiame gerumo renginyje – knygos pristatyme – nedalyvavo (jau įprasta) šviesos ir žinių šaltinio – Kriaunų bibliotekos – bibliotekininkė. Bet žinau, kad šitą knygą biblioteka turi. Gal viskas bus gerai ?

Bendruomenės pirmininkas Eugenijus Driskius

Susitikimo su LR Seimo nariu Robertu Šarknicku akimirka I.
Susitikimo su LR Seimo nariu Robertu Šarknicku akimirka II. Raimundo Jočio nuotraukos

_____________________________

In memoriam JONUI STANKŪNUI (1949-2021)

Šių metų rugsėjo 1-ają mus paliko Kriaunų krašto patriotas, aviacijos inžinierius, atkurtos Nepriklausomos Lietuvos civilinės ir karinės aviacijos įgyvendintojas, mokslininkas ir pedagogas, Kriaunų vidurinės mokyklos XII-os laidos abiturientas, 1967 m. baigęs Kriaunų mokyklą sidabro medaliu – profesorius Jonas Stankūnas.

J. Stankūnas savo iniciatyva ir asmeninėmis lėšomis daug prisidėjo, kad Kriaunų krašte gyventume gražiau ir šviesiau: rūpinosi naujųjų Kriaunų kapinių įrengimu, siekė, kad prof. Mykolo Riomerio dvaras Bagdoniškyje išliktų ateities kartoms, pastatė paminklą kovotojui prieš Rusijos carinę priespaudą Jurgiui Smalsčiui Smolskiui Pakriaunio šilelyje, rašė mūsų internetinei svetainei kriaunos.lt, paskutiniaisias savo gyvenimo metais atstatė šv. Jono Nepomuko stogastulpį Pakenėje, prikėlė iš užmaršties ir įrengė Pakenės kapines Arlaučiznoje.

Lietuvai ir pasauliui gerai žinoma Jono Stankūno asmenybė ir darbai. Publikuojame Jono Stankūno (jaunesniojo), Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto studento prisiminimą apie savo senelį „Profesorius Šypsnys – mano SENELIS“.


______________________________

Pastabėlė

Jurgis Gražulis-Kietakaktis

Saldi mirtis meduje

Ar tokia gali būti? – nustebsite ir gal net pašiurpsite.

Pradžiai noriu jums, mieli aukštaičiai, trumpai papasakoti vieną vienos akimirkos istoriją.

Anądien su žmona nuvykome į mūsų nedažnai gyvenamą vienkiemį baigti tvarkyti rudenį surinkto medaus reikalus. Tiesa, medus jau buvo tvarkingai supilstytas į stiklainius, reikėjo tik juos sunešti į podėlį.

Net ir menkas neapdairumas, pasirodo, kainuoja ir gramzdina į egzistencinius apmąstymus.

Atrakiname trobą, žengiame vidun, ir akimirką dar iš tolėliau grožimės gintaru šviečiančiu medumi. Arčiau priėję pastebime, kad vienas stiklainis medaus neuždarytas. Man trumpam nusisukus, žmona sušunka: pelė (ji paniškai bijo pelių, net ir negyvų)!

Imu raminti: nieko tokio, užtat kokia graži tos pelės mirtis, – pavalgė dyko medaus, prie kurio darbo nė piršteliu neprisidėjo, ir pamirė.

Tiesa tik  ta, kad to stiklainio medus jau pagadintas.

O dabar kiek kitokia – nepelnyto, tai yra, neuždirbto medaus valgymo ir gardžiavimosi juo istorija.

Dar 2020 m. vidury Kriaunų kaimo bendruomenė kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovybę su prašymu padėti pakeisti seną, sugedusį atminimo paminklą partizanams įamžinti. Mat nei Rokiškio rajono vadovai, nei seniūnija šiuo reikalu visiškai nesidomėjo (Gal dėl nostalgijos šiuose kraštuose gimusiam ir revoliucingai brendusiam raudonajam Petrui G., nūnai besiilsinčiam komunistiniame panteone…).

Vyko ilgas susirašinėjimas, duomenų tikslinimas su Kriaunų kaimo bendruomene.

Neseniai, vasaros pabaigoje, paminklas buvo pastatytas, – LGGRTC ištęsėjo žodį.

O Rokiškio rajono savivaldybės ruporas, vienas naujienų portalas, nuolankiai parašė apie didelį rajono savivaldybės vadovų ir specialistų rūpestį paminklo pastatymu Baršėnuose, kai tuo tarpu atsakinga darbuotoja Gavėnienė tuo nei rūpinosi, nei domėjosi.

Rokiskiosirena.lt – Sičiūnų ir Baršėnų kaimuose atnaujinti atminimo ženklai

Taigi nuolankiai lenkiamos galvos rajono vadovams, bet ne paprastiems žmonėms, kurie padėjo paminklą pastatyti.

Belieka tik viltis ir tikėti, kad naujoji Kriaunų seniūnijos seniūnė Akvilė Šaltenė pasirūpins –  išraus menkavertes, viską gožiančias pušeles, tarp kurių prapuola paminklas, sutvarkys aplinką, pasodins ąžuoliuką.

Sulauksim dienos, kai naujasis paminklas bus pašventintas ir dar kartą bus pagerbti tie, kurie žuvo už mūsų nūnai nuo raudonųjų okupantų išsivadavusią Lietuvą.

Moralas?

Tu negalėsi rinktis, kaip mirti. Ar kada. Tu tegali pasirinkti, kaip nori gyventi. Dabar.

(Joan Baez).

Paminklo aplinka verkdama prašosi ją sutvarkyti. Kriaunų kaimo bendruomenės nuotrauka

Svarbus pranešimas

Mieli Kriaunų krašto žmonės !

Pranešu, kad 2021 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino Kriaunų herbą.

Penki šimtai septynioliktaisiais savo gyvenimo metais Kriaunos sukūrė svarbiausią heraldinį simbolį ir tuo pagrįstai gali didžiuotis.

Šia proga sveikinu visus Kriaunų krašto žmones, dėkoju prisidėjusiems prie herbo kūrimo ir linkiu gražios ateities mūsų herbo šviesoje.

Bendruomenės pirmininkas


Bajorų šventasis Jonas Krikštytojas

2021 m. birželio mėn., Joninių išvakarėse Kriaunų seniūnijos Bajorų kaimą papuošė Daivos Mezginaitės Dručkuvienės žemėje atstatytas šventojo Jono Krikštytojo stogastulpis. Kadaise šioje vietoje, prie upelio stovėjo stogastulpis šventajam Jonui Krikštytojui, kuriuo rūpinosi Pagirių giminė.

Apie 1960 m. stogastulpis nukrito ir sunyko.

Naują stogastulpį sukūrė tautodailininkas Jonas Bugailiškis. Šį darbą parėmė Lietuvos Kultūros taryba.

Klaudijaus Driskiaus fotografijose matome stogastulpio drožybos ir statymo darbus.

Tekstą skaitykite ir nuotraukas žiūrėkite čia.



Rasų-Joninių šventės Kriaunų krašte

Nuo seniausių laikų Rokiškio krašte kaip ir visoje Aukštaitijoje Joninių vakaras ir naktis buvo ypatingi. Miesteliai, kaimai ir vienkiemiai kūrė ugnį, degino stebules, laužus, sveikindavo Jonus ir Janinas, švęsdavo visą naktį.

1978 – 1983 metais didžiausios Rasų-Joninių šventės vyko Kriaunų apylinkėse: Ažubrastyje ant Rimelio kalno, Bradesiuose ant Burbulio kalno. Tuo metu kartu su vietos žmonėmis čia kupoliavo, dainavo ir šoko visų Vilniaus aukštųjų mokyklų studentai. Po 1983 m. šventės Rokiškio rajono komunistų partijos vadovai aktyviausius dalyvius ėmė persekioti, šventes uždraudė.

Pateikiame Klaudijaus Driskiaus pasakojimą apie Rasų-Joninių šventes, kurį paskelbė internetinė svetainė „15 min.lt“:

https://www.15min.lt/m/media-pasakojimai/klaudijus-driskius-rasos-sventes-prie-sartu-ezero-1272



Žemaitukai Kriaunose

Kelionė gurguole per Lietuvą su žemaitukų veislės arkliais – jau tradicija tapęs „Bėk bėk, žirgeli!” renginys. Šį kartą tradicinių kinkinių žygio dalyviai, autentiškais pakinktais pasikinkę žemaitukų veislės arklius, susėdę į vežimus ir bričkas mediniais ratais, apsirėdę senoviškais drabužiais ir kelionę pradėję Žemaitijoje, gražų gegužės 31-osios vakarą pasiekė Kriaunas. Į Aukštaitijos kraštą su ištvermingais žemaitukais žygeiviai atkeliavo iš Kaltinėnų, Laukuvos, Varsėdžių (Šilalės r.), Butkiškių, Kražių (Kelmės r.), Kulių (Plungės r.). Žygio tikslas – puoselėti ir skleisti senąsias važiavimo žemaitukais tradicijas, pristatyti senovinių pakinktų ir medinių vežimų ar jų priklausinių amatą, tobulinti vadeliotojų įgūdžius, skleisti meilę lietuviškai kultūrai, nedalomai žmogaus ir žirgo bendrystei. Visa tai su malonumu buvo pristatyta kriauniečiams.

Su miestelio gyventojais susitikę ir pabendravę lietuviškų tradicijų puoselėtojai, patraukė link Sartų ežero. Įsikūrę pakrantėje, arklius paleidę ganytis, žygeiviai ragavo sūrį, laužė duoną ir ilsėjosi po atviru dangumi, nes laukė kelionė į Stelmužę, paskui Dusetas, Užpalius, kol galiausiai pasieks Niūronis.

Kriaunų kaimo bendruomenės informacija, 2021 06 01
Gražinos Balčiūnienės, Raimundo Jočio ir Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Sutikimas Kriaunose su duona ir sūriu I
Sutikimas Kriaunose su duona ir sūriu II
Poilsis prie Sartų Sigito Driskiaus valdose
Žemaitukai prie Sartų
Vežimai ir bričkos
Žygio vadovas Vaidotas Digaitis