2026 m. liepos 19 d. mus paliko Kriaunų bendruomenės bičiulis, patarėjas, konsultantas, didelės širdies žmogus Gediminas RAINYS
Šalta, speiguota žiema. Pasiruošimas Sartų žirgų lenktynėms Dusetose – šilti drabužiai, batai, kepurė. Ilga kelionė iš Vilniaus transportu perpildytais keliais.
Pusdienį pastovėjus tribūnoje ar šalia jos, vis viena darosi šalta…
Bėgantys, kaip nulieti, žirgai neleidžia atitraukti akių. O kokia gausybė matytų ir pažįstamų žmonių, nespėji net pasisveikinti su visais.
Uniforma tapę ir kartą per metus naudojami drabužiai pasidabina dar vienu tų metų lenktynių ženkleliu.
Po lenktynių atvažiavus pas laukiančius tolimiausiame Sartų krante gyvenančius žmones, dar vieni apsikabinimai ir šilti pasisveikinimai. Gryčia kvepia troškinta žuvimi, bus ir kai ko stipriau… Bet visų pirma – lauktuvės iš lenktynių…, ir niekada be jų. O kiek kalbų – ūkis ir politika, žmonių vargai ir džiaugsmai, bloga ar gera valdžia, linksmos istorijos ir t.t. Visi kalba, kiek kas turi sveikatos…
Ankstyvas rytas po lenktynių, vos tik prašvitus jau verčia Tave iš lovos. Kelios minutės ir viltingai žvelgi į eketę. Visai nesvarbu, kad per dvi valandas sugavai tik dvi žuveles. Svarbu, kad pabandei. Juk seniai supratęs, kas yra žuvis… Ir visai nesvarbu, kad žiemą žuvį daug sunkiau pagauti.
Vasarą Ažubrastyje daug švenčių: Dievo Apvaizdos atlaidai, kokia nors proga bendruomenės sukurta šventė, pažįstamų gimtadieniai. Niekada be Tavęs. Taip ir atsirado įsitraukimas, patarimai, idėjos. Laukiamas buvai čia. Ir pačiam norėjosi pabėgti nuo miesto, nuo netikrumo.
Čia sutikdavai įvairius žmones – tolimus lygiaverčiam bendravimui ir blaivybei, artimus sunkiam darbui, dažniausiai sudiržusiomis rankomis ir saulėje įdegusiais veidais. Su visais rasdavai kalbą. Kreipdavosi į Tave patarimų. Patardavai.
Vasara, žvejyba ir maudynės Ažubrastyje – neatsiejami dalykai. Viską mokėjai derinti, viską deramai vertinai.
Žvarbus ruduo ar gruodas gruodyje turi daug žavesio. Tu tai suprasdavai ir mokėjai pajusti. Stovėdavai vienas lauke, vėjyje, kažką galvodavai. Nebuvai kaip dauguma miestiečių – tik vasarą į kaimą. Buvai miesto vaikas, o kaimo vis pasiilgdavai.
Baigsis metai, prasidės kiti. Be Tavęs. Ilsėkis…
Eugenijus Driskius