Nusipelnę bendruomenei žmonės

Genovaitė Kviliūtė Kralikienė gimė 1930 m. kovo 12 d. Salinių kaime, Antazavės parapijoje, Zarasų rajone, Mortos ir Pranciškaus Kvilių šeimoje. Mokėsi Zirnajų pradžios mokykloje.

Karo metu, vokiečiams traukiantis ir rusams puolant, su visa šeima meldėsi, kad neišžudytų žmonių, nesudegintų namų.

1955 m. liepos 2 d. ištekėjo už Juliaus Kraliko ir apsigyveno Ažubrasčio kaime. Nuo tada kartu su Juliumi pradėjo giedoti Kriaunų bažnyčios chore. Užaugino tris dukras – Janiną, Ireną, Birutę ir sūnų Vytautą.

Užaugus vaikams, aktyviai įsijungė į visuomeninį gyvenimą. Nuo 1983 m. dalyvavo Kriaunų kultūros namų saviveikloje.

Genovaitė pirmą kartą 2008 m. Kriaunų Dievo Apvaizdos atlaiduose išvirė ir pavaišino kriauniečius bei svečius koše. Nuo tada su išgarsėjusia skaniąja koše ji apvažiavo daugelį Lietuvos kaimų ir miestelių, o 2018 m. lapkričio mėnesį kriauniečiams išvirė tūkstantąjį kilogramą gardžiosios košės.

Genovaitė džiaugiasi gyvenimu, linki visiems ramybės, trokšta, kad nebūtų pykčio, žmonės gyventų be skriaudų.

Aš, Algis Ignas Krasauskas, gimiau 1945 m. birželio 10 d. Keležerių kaime, Rokiškio apskrityje. 1952 m. pradėjau lankyti Keležerių pradinę mokyklą, kurią baigiau per 3 metus 1954 metais ir nuo tų pačių metų rugsėjo pradėjau lankyti Kriaunų vidurinę mokyklą. Baigęs 1961 m. Kriaunų vidurinę mokyklą (6-oji abiturientų laida), įstojau į Vilniaus Universiteto Matematikos mechanikos fakultetą, kurį baigiau 1969 m. su pertrauka, nes pagal tuo metu galiojančius sovietinius įstatymus, teko tarnauti 3 metus sovietinėje armijoje. Baigęs Universitetą pradėjau darbą tais laikais Statistikos valdybos skaičiavimo centre. Nuo 1970 m. iki 1972 m. buvau pašauktas tarnauti karininku sovietinėje armijoje. Grįžęs iš tarnybos 1972 m. pradėjau dirbti Lietuvos Respublikos Valstybinio plano komiteto skaičiavimo centre Matematinių metodų taikymo ekonomikoje srityje ir vadovaujant akademikui Raimondui Rajeckui 1978 m. apgyniau technikos mokslų daktaro disertaciją.

Kadangi mėgau dainą ir dainavau mokyklos chore, kuris dalyvaudavo tuometinėse, daugiausia Rokiškio rajono moksleivių Dainų šventėse, buvau priimtas į Vilniaus Universiteto Akademinį chorą ir jame dainavau nuo 1961 iki 1970 m. vadovaujant maestro Pranui Sližiui. 1988 m. gražinus tikintiesiems Vilniaus Arkikatedrą Baziliką, maestro Prano Sližio buvau pakviestas įsijungti į Vilniaus Arkikatedros Bazilikos Didįjį chorą ir nuo 1989 m. vasario 5 d. giedu jame, o nuo 1999 m. esu šio choro prezidentas.

Igno Krasausko iniciatyva Kriaunų bažnyčioje keletą kartų, atlaidų metu giedojo Vilniaus arkikatedros bazilikos didysis choras.

Janina Marcinkevičiūtė Jočienė gimė 1940 m. rugpjūčio 13 d. Ažubrasčio k., Kriaunų parapijoje, Boleslovo ir Valerijos Marcinkevičių šeimoje. 1945 m. sausio mėn., kai Janinai buvo puspenktų metų, tėvelį, einantį tvartan pas gyvulius užmušė ir sudegino siautusi NKVD ekspedicija. Janina liko su dviem mažom sesutėm ir mama 5 ha ūkyje. 1963 m. ištekėjo už pakriauniškio Juozo Jočio, taip pat našlaičio. Dar vaiku būdama labai norėjo barstyti gėles bažnyčioje, bet neturėjo gražios suknelės. Tik kai gimė ir paaugo dukterys – Ramunė, Virginija, jaunėlis Raimundas, kartu su visa šeima pradėjo rengti bažnytines procesijas. Rinko vyrus, moteris, riktavo vaikus, nešė vėliavas, altorėlius, skalbė tautinius ir liturginius rūbus. Taip iki šiol.

2005 m. Ažubraščio kaime statant atminimo kryžių žuvusiems Mykolo Kazano būrio partizanams Janina ir Juozas Jočiai atrėžė gabalėlį savos žemės paminklui.

Užlaidojus Kriaunų kapines ir nebelikus sausos vietos mirusiųjų kūnams – Janina su artimaisiais 2018 m. padovanojo savo žemės sklypą Kriaunų kapinėms praplėsti.

Jo Šventenybė Popiežius Pranciškus 2018 m. Janinai Jočienei suteikė apaštalinį palaiminimą.