MŪSŲ poetas Svajūnas Dačkevičius

Kriaunų, Aleksandravėlės, Obelių, Rokiškio krašto  žmonės poeto Pauliaus Širvio 100-ųjų gimimo metinių proga devintą kartą susirinko į širvynę Degučių kaime.

Pauliaus Širvio eiles skaitė ir vaidino aktorius Petras Venclovas. Meilės dainas poeto žodžiais dainavo Aleksandravėlės kultūros namų amsamblis „Šypsena“. Kriauniečiai vaišino žuviene, o scenoje po atviru dangum beržyne ilgai aidėjo svečių poezijja ir dainos. Klausytojai labiausiai plojo tarmiškai parašytom uteniškio Svajūno Dačkevičiaus, šiuo metu gyvenančiam pietų Velse, eilėm.

Publikuojame kelis Svajūno Dačkevičiaus eilėraščius.

Svajūnas Dačkevičius 2020 m. širvynėje. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Aina žmagelis

Aina vieškeliu žmagelis,
Link Untalieptes taks linksmas na Dustų.
Visas atviras, švarkiokų atsisagstys,
Ažsirūkys rudenią miglu.

Iš kermošiaus aina Padustėlin,
Dainelas niūnuodamas lingvas.
Paprastumu visas untsigėris,
Pra linguojanančių beržų kasas.

Gal kas atpažinat šitų žmogų,
Su aukštaičią atviru širdžiu?
Jis many sanei gyvyna žodžiu,
Jam turėč dekotei, kuom asu.-
———————–
Aina vieškeliu pavargis Paviliokas,
Visas savas taks link Padustėlią na Dustų…
Su kermošiniu cukierku runkaj,
Unt Alpunį pa Švintas Marijas atlaidų…

2020 m. Skiriu Pauliui Širviui

——————————————————-

Ar matei kaip burbuliai žydi?

Dustas, Kriaunas, Lašai..
Kožnas kumpas taks mielas ir savas.
Dubūrys, Dviragis, Sartai…
Ir Bradesių ųžuolas senas.

Viskas telpa aukštaičią širdy.
Ar matei kaip burbuliai žydi?
Su  žalem ir laukais aš kalbu,
Tegul akmenys nepavydi.

Pasakyk man Pakriaunų akma,
Kas tris pėdas tavy inspaudę?
Aš unt savą vaikystį grįžtu,
Ti kur vasara laimį gaudę.

A kaip puošias baltai jazminai,
Teip gražu, kad ažujema kvapų.
Gal ir tu šitam rojuj buvai
Ir girdėjai tarmiškų  šnektų?

2014 m.

——————————————————-

Ailių pūkai

Laužiokas, ažeriokas, ramuma…
Žuviokai šakinėja palei mindres. 
Čia viskas teip aukštaitiška ir sava, 
Jaučiuos ir ašei biškį raikalingas.

Šią kraštą medžiui, grumstui, žmogui…
Ir vakarui apsgaubusiam rūku. 
Atrodą varlas tarmiškai čia kriokia,-
A ašei viskų supruntu.

Kiek da svajonej čėsą tirpsiu?
Kol ciongas kartų ažupus,
Vistiek kažkur žedais pražydis 
Palaisiu ailemis pūkus. 

2016 m.

——————————————————-

Savas ratas

Šitų ratų narečiau apsuktei,
Atsispirus na Utenas.
Link Daugailių, Untaleptį, Dustas…
Prą Untazavį, – Avilias.


Ti pakumpiai visi išrūzoti,
Maną mažą Gimtinej mamas.
Ir Purvynej ne kartų klumpota,
Kiek sugauta unt medžią šakas –


Ašeriokų ną Dubūrią dugną,
Dubūraičią smalsuolių vežių.
Kiek tą čėsą svajonių suguli,
Unt kalniokų su kryžiais žalių.


Visas vietas brungias ir savas,
Takę tylūs Baltriškių beržai.
Až Degučių Salaką peizažas,
Tik manys ti liką teip mažai.


Šitų ratų dą noris apsuktei,
Apsvaigus Gimtines gražiu.
Iš širdes pre Ilgią pasimelstei,
Savą tarmišku, aukštaitišku žadžiu.

2016 m.