Kryžkalnio memorialas

Raseinių rajone, Kryžkalnyje, atidengtas memorialas Lietuvos partizanams

Memorialą sudaro lietuviško kalavijo formos apie 25 m. aukščio obeliskas su Vyčio kryžiumi viršūnėje, apie 30 m. ilgio atminimo siena su Vyčio kryžiaus formos plieno stelomis, kuriose išpjauta apie 11 tūkst. žuvusių partizanų pavardžių; Nežinomo Partizano kapas; pagerbimo aikštė, kurioje gali susirinkti iki 1 000 žmonių. Memoriale įamžinta ir Kriaunų, Aleksandravėlės, Obelių, Kamajų, Rokiškio ir kitų vietovių žuvusių partizanų pavardės.

Paminklas iš tolo kviečia sustoti pakeleivį ir nulenkti galvą žuvusiems už Lietuvos laisvę.

……………………………………………………………………………………………………………………………………………………………

Ištrauka iš partizano Juozo Jakavonio –Tigro dukters Angelės Jakavonytės kalbos, pasakytos atidengiant paminklą partizanams Kryžkalnyje

„Visos Lietuvos partizanų vadas, faktiškai vykdęs okupuotos valstybės prezidento pareigas, Jonas Žemaitis-Vytautas vylėsi: „Jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus“.

Šiandien čia, Kryžkalnyje, prie didingo Lietuvos partizanų memorialo  susirinkome  nusilenkti partizanams ir visiems kovotojams už Lietuvos laisvę ir pasakyti, jog mes nepamiršom ir vertiname šių Lietuvos didvyrių  nepaprastą auką.  Šis memorialas bus amžinas ir neblėstantis paminklas partizaninio karo dalyviams. Jis pabrėš partizanų ir ryšininkų nepamatuojamą indėlį Nepriklausomybės kovose ir pagerbs kovojusių prieš sovietų okupaciją, žuvusių sovietų lageriuose, tremtyje atminimą. Paminklas su daugybe vardų ir pavardžių yra liudijimas, koks buvo didelis partizaninio pasipriešinimo mastas ir kokia neapsakomai didelė buvo mūsų tautos sūnų ir dukterų, ant laisvės aukuro sudėjusių savo gyvybes, tragedija. Pokario metais partizanų įžiebta pasipriešinimo ugnis neužgeso, ji ruseno iki pat Nepriklausomybės, iki Sausio 13–osios. Partizanai paliko savo gimtuosius namus ir pasitraukė į mišką, kad galėtų kovoti už tai, kas brangiausia, už mūsų visų laisvę. Jie ir yra pirmieji ir patys tikriausi atkurtos Nepriklausomybės signatarai. Todėl ir partizanų dainuojamų dainų pagrindinis leitmotyvas – begalinis laisvės troškimas ir pasiryžimas: „…Ir kas gi mus nugalės, jeigu mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjom mirtį…“. Uždekime jiems laiko vėjų neužpučiamą žvakutę savo širdyse.

Šiandien, mes, Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio nariai galime pasidžiaugti, jog mūsų 2017 m. pradėtas kilnus tikslas yra įgyvendintas. Svarbiausias memorialo simbolis – lietuviškas kalavijas, įsmeigtas pilkapio viršūnėje – tai pergalės ir išsilaisvinimo, gimtosios žemės apsaugos simbolis. Ne veltui jį pasirinkome iš šlovingiausios Lietuvos istorijos – LDK laikų, taip siekdami prilyginti partizanų pasipriešinimo kovas, skambiausioms lietuvių istorijos pergalėms.

Šio memorialo atminimo sienoje  yra įamžinti 20 000 žuvusių partizanų ir ryšininkų pavardžių. Tai žuvę partizanai ir ryšininkai ir tie kurie buvo nukankinti ar  mirė kalėjimuose ir lageriuose ar Tolimųjų Rytų, ar Sibiro platybėse.  Deja, dar iki šiol daugelis artimųjų net neturi kur uždegti žvakutės, nes nežino, kokioje duobėje yra užkasti jų artimųjų kūnai, todėl nežinomo partizano kapas ir bus tas simbolinis kapelis visiems nesurastiems partizanams atminti. Labai tikimės, kad kada nors bus surasti ir tinkamai palaidoti visų partizanų kauleliai, bus žinomos visų žuvusiųjų partizanų ir ryšininkų pavardės ir memoriale vietoje 9 tūkstančių įrašų  „Nežinomas partizanas“ įrašysime visų partizanų ir ryšininkų pavardes.

Memorialo vaizdas naktį


Memorialo siena su žuvusiųjų pavardėmis


Tarp tūkstančių pavardžių ir mūsų krašto partizanų – baršėniškio Juozo Verslovo Paparčio ir obeliečio Antano Vertibavičiaus Tėvo atminimas

Bendruomenės informacija.
Sauliaus Pamerneckio ir Klaudijaus Driskiaus nuotraukos