Jurgis Gražulis-Kietakaktis
Kuriuo keliu eiti?
Net jokio tiesioginio kontakto su filosofija gyvenime neturintis žmogus, dažnai vis tiek užduoda sau šitokį klausimą. Atsakymų, suprantama, daug, kaip ir kelių.
Tačiau perfrazavus visiems gerai pažįstamą Sokratą, kad ir kokiu keliu žengtum, labai gerai nebus, bus arba gerai arba blogai: kelio pabaiga daugmaž kiekvienam, dar gyvam, – ta pati. O pats žengimas – tai tik preliudas, toks terminas muzikinio kūrinio pradžios pabaigoje.
Bet, kaip kažkada mėgdavo sakyti a.a. mano viršininkas, – čiupkim jautį už ragų. Tik tas jautis visai ne jautis, o labai jau žemiškas preliudas tos neišvengiamos amžinybės akivaizdoje.
Kapinės.
Atšilus orams Kriaunų seniūnė Akvilė Šaltenė panoro pakasinėti priekapių žemes ir, matyt, kažko paieškoti: žmonės kviečiami pasižiūrėti iškastų duobių, gal tose duobėse jie pamatys besisunkiantį vandenį ir jiems praeis noras laidoti savo artimuosius taip sunkiai atkovotoje žemėje, skirtoje kapinių plėtrai.
Būsimos kapinių žemės melioracija atlikta, dabar seniūnė, matyt, tikrins atliktų darbų kokybę. Vertėtų gal?..
Panašu, kad vėl norisi grąžinti žmones prie, atrodo, jau išspręsto klausimo – kapų plėtros visiems sutartinai priimtinoje vietoje.
Tik priežastis dabar, regis, visai kita: neva tai keliuko „perkėlimui“ ir kitiems darbams naujame sklype pinigų nepakanka, todėl reikia grįžti prie minties žmones laidoti žemoje ir vandeningoje vietoje, taip galbūt sutaupant pinigų.
O kur savivaldybės vadovai buvo, kai per sklypą vedantį keliuką projektuotojai „perkėlė“? Kur jie buvo, kai projektuotoja su gyventojais kalbėjosi ir tarėsi?
Tada atrodė, kad pinigų niekas neskaičiuoja, o dabar? Regis, kad visi darbai – šuniui ant uodegos. Ir visiškai nesvarbu, kad beveik du su puse šimto žmonių prieš keletą metų savo parašais išreiškė norą kapines plėsti kita kryptimi. Tam tikslui viena garbinga parapijietė net savo žemę savivaldybei padovanojo, o savivaldybė šią dovaną priėmė ir kitus tinkamus sprendimus padarė.
Laimėjusi konkursą būsimą kapinių sklypą įmonė numelioravo.
Prieš beveik metus Kriaunų bendruomenė kapinių plėtros vietoje kryžių pastatė, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valerijus Rancevas kryžiaus pamatui duobę kasė, meras Ramūnas Godeliauskas pamatą betonavo, to kryžiaus šventinimo iškilmėse žodį tarė, ir žmonės liko patenkinti.
Dabar ir vėl karo kirvis traukiamas, ašmenys galandami, kariauna telkiama.
Įdomu tik viena: ar kasinėjimai pakapėse yra seniūnės iniciatyva, ar savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Burnicko, kaip tiesioginio seniūnės viršininko, nurodymas? O gal ir meras persigalvojo? Kuriuo keliu eiti?
Optimistinis finalas.
Vienas toks mano geras prietelius, rusas, gimęs Baltarusijoje, bet labai seniai gyvenantis Lietuvoje, pasakojo, kad neretai imąs ir supainiojąs kai kurių žodžių reikšmes. Kartą sunegalavęs kreipėsi į savo daktarą. Kuo skundžiatės? – tradiciškai paklausęs daktaras.
Matyt man … kapinės.
Ne, nuraminęs daktaras, dar ne kapinės, o tik… kepenys.
