Kriaunų,
Aleksandravėlės, Obelių, Rokiškio krašto
žmonės poeto Pauliaus Širvio 100-ųjų gimimo metinių proga devintą kartą
susirinko į širvynę Degučių kaime.
Pauliaus Širvio eiles skaitė ir vaidino aktorius Petras Venclovas. Meilės dainas poeto žodžiais dainavo Aleksandravėlės kultūros namų amsamblis „Šypsena“. Kriauniečiai vaišino žuviene, o scenoje po atviru dangum beržyne ilgai aidėjo svečių poezijja ir dainos. Klausytojai labiausiai plojo tarmiškai parašytom uteniškio Svajūno Dačkevičiaus, šiuo metu gyvenančiam pietų Velse, eilėm.
Publikuojame kelis Svajūno Dačkevičiaus eilėraščius.
Svajūnas Dačkevičius 2020 m. širvynėje. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka
Aina žmagelis
Aina vieškeliu žmagelis, Link Untalieptes taks linksmas na Dustų. Visas atviras, švarkiokų atsisagstys, Ažsirūkys rudenią miglu.
Iš kermošiaus aina Padustėlin, Dainelas niūnuodamas lingvas. Paprastumu visas untsigėris, Pra linguojanančių beržų kasas.
Gal kas atpažinat šitų žmogų, Su aukštaičią atviru širdžiu? Jis many sanei gyvyna žodžiu, Jam turėč dekotei, kuom asu.- ———————– Aina vieškeliu pavargis Paviliokas, Visas savas taks link Padustėlią na Dustų… Su kermošiniu cukierku runkaj, Unt Alpunį pa Švintas Marijas atlaidų…
2020 m. Skiriu Pauliui Širviui
——————————————————-
Ar matei kaip burbuliai žydi?
Dustas, Kriaunas, Lašai.. Kožnas kumpas taks mielas ir savas. Dubūrys, Dviragis, Sartai… Ir Bradesių ųžuolas senas.
Viskas telpa aukštaičią širdy. Ar matei kaip burbuliai žydi? Su žalem ir laukais aš kalbu, Tegul akmenys nepavydi.
Pasakyk man Pakriaunų akma, Kas tris pėdas tavy inspaudę? Aš unt savą vaikystį grįžtu, Ti kur vasara laimį gaudę.
A kaip puošias baltai jazminai, Teip gražu, kad ažujema kvapų. Gal ir tu šitam rojuj buvai Ir girdėjai tarmiškų šnektų?
2014 m.
——————————————————-
Ailių pūkai
Laužiokas, ažeriokas, ramuma… Žuviokai šakinėja palei mindres. Čia viskas teip aukštaitiška ir sava, Jaučiuos ir ašei biškį raikalingas.
Šią kraštą medžiui, grumstui, žmogui… Ir vakarui apsgaubusiam rūku. Atrodą varlas tarmiškai čia kriokia,- A ašei viskų supruntu.
Kiek da svajonej čėsą tirpsiu? Kol ciongas kartų ažupus, Vistiek kažkur žedais pražydis Palaisiu ailemis pūkus.
2016 m.
——————————————————-
Savas ratas
Šitų ratų narečiau apsuktei, Atsispirus na Utenas. Link Daugailių, Untaleptį, Dustas… Prą Untazavį, – Avilias.
Ti pakumpiai visi išrūzoti, Maną mažą Gimtinej mamas. Ir Purvynej ne kartų klumpota, Kiek sugauta unt medžią šakas –
Ašeriokų ną Dubūrią dugną, Dubūraičią smalsuolių vežių. Kiek tą čėsą svajonių suguli, Unt kalniokų su kryžiais žalių.
Visas vietas brungias ir savas, Takę tylūs Baltriškių beržai. Až Degučių Salaką peizažas, Tik manys ti liką teip mažai.
Šitų ratų dą noris apsuktei, Apsvaigus Gimtines gražiu. Iš širdes pre Ilgią pasimelstei, Savą tarmišku, aukštaitišku žadžiu.
Tarybos darbe dalyvavo Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas, Seimo narys Raimundas Martinėlis, Rokiškio rajono savivaldybės tarybos narys Karolis Baraišys, bendruomenės nariai.
Posėdyje svarstėme pasiruošimą naujo Kriaunų seniūno skyrimui, apsisprendėme dėl Kriaunų muziejaus veiklos atnaujinimo, tarėmės dėl švenčių organizavimo Kriaunose, keitėmės nuomonėmis dėl Kriaunų paplūdimio, dėl bendruomenės projektinės veiklos, dėl bendruomenės požiūrio į Bagdoniškio dvarą.
Broliai Juozas Streikus-Stumbras ir
Izidorius Streikus-Girėnas yra vieni ilgiausiai besipriešinusių partizanų ne
tik Aukštaitijoje, bet visoje Lietuvoje. Nepaisant visų pastangų susekti
Streikus, sovietams taip ir nepavyko jų sučiupti. 1956 m. LTSR KGB vadovas
generolas Kazimieras Liaudis specialiu raštu garantavo broliams laisvę ir
neliečiamybę mainais už tai, kad jie sudės ginklus. Po ilgų dvejonių patikėję
generolo pažadais, Streikai išėjo iš miško tik 1958 m. Po 14 partizanavimo
metų, pasiilgta laisve broliams teko džiaugtis neilgai. Sulaužius duotus
pažadus, 1961 m. rudenį Juozas ir Izidorius buvo suimti. 1962 m. birželio 15 d.
Rokiškyje paskelbtas LSSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų teisminės
kolegijos nuosprendis buvo negailestingas: Izidoriui skirta 15 metų lagerio
bausmė, Juozui – mirties bausmė.
Juozas Streikus sušaudytas Vilniuje, 1962 m.
rugpjūčio 17 d. Užkasimo vieta ilgą laiką nebuvo žinoma. 2019 m. rudenį
Vilniaus Našlaičių kapinėse archeologai atkasė Juozo Streikaus-Stumbro
palaikus, gulėjusius čia 57 metus.
Rokiškio krašte iki šiol sklinda legendos apie Juozo Streikaus paskutinį žodį – stiprią ir įkvepiančią kalbą, pasakytą teisme. Skelbiame Juozo Streikaus kalbą, kuri, kaip manoma, perrašinėjant ir publikuojant, yra pagražinta.
Juozas Streikus apie 1943 m. Nuotrauka iš Laimono Abariaus archyvo.
Juozas Streikus-Stumbras prieš sušaudymą 1962 m. KGB nuotrauka iš Lietuvos ypatingojo archyvo.
Paskutinis žodis
Vieno iš paskutiniųjų Lietuvos partizanų-buvusio Vytauto apygardos, Lokio rinktinės, „Vyties” būrio vado Juozo Streikaus-Stumbro kalba LTSR Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų Teisinės kolegijos 1962 m. birželio 15 d. uždarame teismo posėdyje
„Kai buvo suteiktas paskutinis žodis,-vienas iš paskutinių Lietuvos partizanų Juozas Streikus neneigė net akivaizdžiai išgalvotų kaltinimų, nesigynė, o kaltino. Į teisėjo klausimą: „Už ką žudėte tarybinius piliečius?”,jis atsakė: – Aš nieko nežudžiau. Mes baudėme mirties bausme, remdamiesi mūsų karo lauko įstatymais ir ne tarybinius piliečius baudėme, o išdavikus. Nė vieno nenušovėm, kas netarnavo saugumui, neišdavė partizanų, nežudė jų šeimų, nedegino mūsų namų ir netrėmė į Sibirą savo tėvynainių. Jūs drįstate mus kaltinti? – klausė teisiamasis. – Už ką? Ar tai aš su savo vyrais įsibroviau į Rusijos platybes, gal mes, lietuviai, trėmėme rusus į negyvenamus šiaurės ledynus? Gal mes jus užpuolėme, jūsų namus plėšėme? Tai jūs atėjot į mūsų žemę, užgrobėt mūsų sodybas, pelenais pavertėt daugybę namų, tai jūs šaudėt į mus. Mes tik priešinomės, gynėme savo kraštą, savo laisvę, mes buvome priversti imtis ginklo. O ko jūs tikėjotės? Jūs mus žudysite, o mes privalom tylėti kaip avinėliai? Mes savo rankomis užsidirbam duoną, neatimame jos iš silpnesnių. O kol mes dirbame, nugarų neištiesdami, – jūs gaminate ginklus, grobiate ištisas valstybes, atimate iš žmonių jų sukurtas gėrybes. Taip, jūs mus pavergėt, kurių nespėjote nužudyti ir ištremti į Sibirą, mes likome su broliu paskutinieji…miške. Kiti jau nužudyti., net jų kūnai išniekinti… Ir jūs dar drįstate mus teisti? Kokia teise? Sakykite, kas jums suteikė teisę pasmerkti mirčiai už tai, kad mes gynėme savo namus, tautos papročius? Žinau, susidorosite su manimi, bet sakau jums – Lietuva bus laisva. Ir mūsų trispalvė dar suplevėsuos. Šiandien jūs galingi, ginkluoti, visai lietuvių tautai jau paskelbėt mirties nuosprendį, bet jums niekada nepavyks nužudyti mūsų meilės Lietuvai, mūsų tikėjimo ir vilties išgyventi raudonąjį marą, išlikti gyviems. Mums svetimas prievarta brukamas jūsų bolševizmas, jokia jėga jums nepavyks pavergti lietuvio dvasios. Žmonės kentės, galbūt netgi vykdys jūsų įsakymus, paklus jūsų nurodymams ir tvarkai, tačiau niekada nepriims jūsų ideologijos, liaudis prakeiks jus, į jus niekas nesikreips pagarbiu žodžiu. Galima prievarta paversti visą tautą nebylia darbo jėga, bet ne jūsų jėgoms pavergti mūsų sielas. Jūs žudote mus, tyčiojatės iš visko, kas mums šventa. Mes ginamės, ir toji kova dar nebaigta ir nepasibaigs su paskutiniojo Ažvinčių girios partizano mirtimi. Mes turėjom teisę gintis visomis įmanomomis priemonėmis. Okupuota, pavergta, žudoma tauta visada bus teisi, nesvarbu, kokius gynimosi būdus jai tenka pasirinkti. Jūs drįstate kaltinti mane, kad kovojau ginklu? Matyt, per mažai aš šaudžiau, matyt, per mažai žuvo okupantų svetimose žemėse, jei jūs teisiate tuos, kurie ginasi. Jūsų tiesa pagrįsta melu: net jūsų generolų pažadai – melas. Kiek aš buvau laisvas? Dvejus metus?.. Argi tai buvo laisvė, kai sekamas kiekvienas tavo žingsnis, girdimas kiekvienas žodis? Bet ir per tuos dvejus metus aš stačiau namus, elektros stoteles, o jūs tuo metu žudėte ir tebežudote. Net tuos, kurie jau sudėjo ginklus, net nugalėtus žudote. Kas jūs tokie? Tylit? Neturit ką atsakyti? Tada aš atsakysiu: jus pražudys jūsų pačių melas, jūsų sukurta prievarta, ir ateis diena, kai Lietuva vėl gyvens taip, kaip sugeba ir nori pati. Ateis tokia diena, nors jūs jau nužudėt pusę lietuvių tautos. Tokia tat atneštoji jūsų laisvė… Tokia pati irjūsų atneštoji moralė: pasižiūrėkit į savo kareivius. Girti plėšikai! Kaip jie elgiasi su nekaltais mūsų žmonėmis? Suskaičiuokite, kiek šeimų, kiek namų jūsų rankomis sunaikinta. Ir jūs dar mėginate mums sąskaitas pateikti! Ateis valanda, kai jus prakeiks visos jūsų pavergtos tautos! Ateis laikas, kai jūs būsite teisiami, kai reikės atsakyti žmonijai ir istorijai už jūsų padarytus nusikaltimus pavergtoms mažoms tautoms. Kur jūs dėsitės su savo ginklais ir tinginyste, kai visas pasaulis pasmerks karus, sunaikins ginklus? Aš tikiu – bus tokia diena žemėje. Kaip jūs tada pažiūrėsite teisingumui į akis? Taip, šiandien jūs mane teisiate, pasmerktas aš… Bet jus ateityje teis visas pasaulis. Su visais jūsų stabais ir komunizmo tvirtovėm. Net žodis komunizmas taps keiksmažodžiu. Gal bus diena, kai ir jūs patys praregėsite, pamatę savo dirvonuojančius laukus ir nužmogėjusius generolus, ir išsigąsite, sukūrę baisią karo mašiną, kuria taip didžiuojatės. Ir jei bent vienas dar būsite gyvas, gal prisiminsite čia išgirstus paskutiniojo Lietuvos partizano žodžius. Todėl dar kartą sakau jums: Lietuva nemirs su mano mirtimi. Aš kovojau garbingai: gulinčio nemuša, kaip sako mūsų liaudies išmintis. Mes tada dar tikėjom, kad ir jūsų kova bus garbingesnė… Gaila, mes skirtingai garbę suprantame. Dabar matau: mums reikėjo kitaip elgtis, visiems sukilti prieš jus, visomis išgalėmis: protu, ištverme, neapykanta ir ginklu. Visiems iki vieno – į miškus, visiems iki vieno negailestingai kovai pasiryžti: arba-arba… Gal nebūtų mūsų kova apjuodinta, gal nebūtų jūsų nurodymu atsiradusios miškuose banditų gaujos, veikusios partizanų vardu. Gal nebūčiau šiandien teisiamas, o mano tauta nebūtų pavergta. Mums ne gintis reikėjo, o persekioti jus, šaudyti be jokių garbingos kovos taisyklių, o mes tik gynėmės. Ir kai Lietuva šitą supras – ji bus laisva. Aš neprašau iš okupantų malonės pasigailėti ir nieko pats nesigailiu, gal tik vieno… Mes mokėme savo vaikus tik duoną auginti, medį sodinti, o reikėjo išmokyti taikliau šaudyti, be gailesčio, nes okupantai nė vieno iš mūsų nesigailėjo. Ir negailės, ir plėš, ir alins mūsų tautą tol, kol ji neišmoks gintis taip, kaip bitės gina savo avilį, kol visi kaip vienas nepasitiks priešo su ginklu rankoje. –Neprašau pasigailėjimo – aš gyniau, kas man ir mano Lietuvai buvo ir amžiams liks šventa. O dabar – žudykite, jūs žudyti mokate geriau. Tik neužmirškite – atbus tautoje mūsų pralietas kraujas, pasibels į kiekvieno lietuvio širdį, ir tada pralaimėsite jūs – prievartos ir smurto nešėjai. Pralaimėsite, nes nieko gero nepadarėte savo rankomis, savo darbu ir meile, nuo pat savo kruvinos revoliucijos pradžios nieko gero nesukūrėte, tik naikinote. Apiplėštų tautų turtai nepadarys jūsų nei turtingesnių, nei gailestingesnių. Aš niekinu jus. Ir mirdamas visai nesigailiu būtent šitaip nugyvenęs savo trumpą gyvenimą: aš gyniau Tėvynę, aš mylėjau Lietuvą ir mirštu laisvas – šitų jausmų jūs nepajėgsite nužudyti.”
JUOZAS STREIKUS-STUMBRAS g. 1923 m. Maniuliškių k., Antazavės vlsč., Zarasų apskr. 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, kartu su bendražygiais užėmė ir išlaisvino Antazavės miestelį nuo sovietų valdžios. 1944 m. įstojo į tėvo Antano Streikaus vadovaujamą partizanų būrį. 1947 m. išrenkamas lietuvių ir latvių partizanų junginio „Jutis“ vadu. 1948 m. paskiriamas Lokio rinktinės Vyties kuopos vadu. Šias pareigas formaliai vykdė iki legalizacijos. Išblėsus partizaniniam judėjimui, kartu su broliu Izidoriumi Streikumi Girėnu 1958 m. birželio mėn. legalizavosi. 1961 m. spalio 6 d. KGB buvo suimtas ir 1962 m. birželio 15 d. nuteistas mirties bausme. Sušaudytas 1962 m. rugpjūčio 17 d. Vilniuje.
Beveik po 60 metų Juozas Streikus atguls amžinojo poilsio šeimos kape, Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse, šalia motinos Marcelės, brolio Izidoriaus, sesers Valės.
Š.m. liepos 12 d. po Kriaunų Dievo Apvaizdos atlaidų šventųjų Mišių bus šventinamas Baršėnų kryžius. Atlaidų šv. Mišios Kriaunų bažnyčioje 12.00 val. Po šv. Mišių kviečiame visus į Baršėnų kaimą, kur šventinsime naują Baršėnų kryžių. Dalyvaus Rokiškio kultūros centro tremtinių choras „Vėtrungė“ (vadovė Jurgita Raugienė), Vilniaus folkloro ansamblis ,,Varangė” (vadovė Varsa Zakarienė). Po kryžiaus šventinimo iškilmių su savo atsivežtais valgiais ir gėrimais vaišinsimės Justo Braciaus sodelyje.
Kriaunų kaimo bendruomenės pirmininkas Eugenijus Driskius
Maloniai kviečiu 2020 m. liepos 6-ąją dieną į himno giedojimo vakarą
21.00 val. Kriaunų mokyklos kieme bus giedamas Lietuvos himnas. Kriauniečius, Kriaunų svečius, poilsiautojus kviečiu jungtis į bendrą ratą sugiedoti himną ir pabūti kartu.
Kriaunų kaimo bendruomenės pirmininkas Eugenijus Driskius
2020 m. Joninių dieną Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje įvyko naujojo arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo sutikimas. Arkivyskupo motinos Mezginų giminė yra iš Kriaunų seniūnijos Bajorų kaimo. Prosenelis Justinas Mezginas ir senelis Ignas Mezginas gyveno Bajoruose. Arkivyskupo motina Irena Mezginaitė-Kėvalienė 1942 m. taip pat gimė Bajoruose. Kęstutis Kėvalas yra prisipažinęs, kad kunigystės pašaukimas jį aplankė Bajoruose, senelių namuose. Sutvirtėjo labiau, kai vasarų sekmadieniais su mama paauglys ateidavo į Kriaunų bažnyčią.
Kęstutis Kėvalas gimė 1972 m. vasario 17 d. Kaune. 1993 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. Vėliau studijavo Baltimorėje, JAV. 2000 m. įšventintas kunigu. 2008 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete apgynė teologijos daktaro disertaciją. 2012 m. konsekruotas vyskupu, 2017 m. paskirtas Telšių vyskupu ordinaru. 2020 m. vasario 19 d. popiežius Pranciškus Kęstutį Kėvalą paskyrė Kauno arkivyskupu metropolitu.
Savo pamoksle iškilmių dieną Kęstutis Kėvalas akcentavo amžinojo gyvenimo viltį Jėzaus Prisikėlime, kuris suteikė žmonijos istorijai naują kryptį ir polėkį. Taip pat priminė besąlygišką pagarbą žmogaus gyvybės šventumui, vyro ir moters santuokos bei lytiškumo sakralumui, tikėjimo arba sąžinės laisvei. Visa tai arkivyskupas įvardino kaip visuomenės sugyvenimo drauge pamatą.
Kriaunose šiuo metu gyvena mūsų bendruomenės narė, Kriaunų seniūno pavaduotoja, arkivyskupo K. Kėvalo antros eilės pusseserė Ramunė Kublickaitė-Širvinskienė, jos brolis Andrius Kublickas, jų mama, arkivyskupo motinos pusseserė Jeronima Jočytė-Kublickienė. Rokiškyje gyvena arkivyskupo tetos Roma Mezginaitė-Glemžienė, Julija Mezginaitė-Avižienienė, dėdė Mindaugas Mezginas.
Kriaunų kaimo bendruomenė grupėms ir pavieniams asmenims teikia plukdymo vandens plaustu po Sartų ežerą paslaugas. Vandens maršrutai yra aprašyti bendruomenės svetainėje kriaunos.lt Plauste gali būti teikiamas maitinimas, tik reikia suderinti prieš dieną. 1 val. plaukiojimo plaustu kaina 50.00 Eur, 2 val. – 70.00 Eur, vėliau kas valandą kaina kyla po 10 Eur.
Birželio 1 d. 17 val. kviečiame į Kriaunų aikštę, kur koncertuos Kriaunų kaimo kapela (vad. Alvydas Fijalkauskas)
Prisijungdami prie akcijos tarsime AČIŪ, LIETUVA visiems geradariams, kurie prisidėjo, kad būtų sėkmingai įveikta pirmoji koronaviruso banga. Akciją palaiko ir jungiasi dauguma šalies savivaldybių. Numatytu laiku koncertuos 253 meno kolektyvai įvairiose Lietuvos vietovėse. Ateikite pasidžiaugti kartu, kad esame gyvi ir sveiki.
Kriaunų kaimo kultūros namų administratorė Vita Mačiulienė
Kriaunų kaimo bendruomenė dalyvaus konkurse laimėti lėšas Kriaunų bažnyčios stogo renovacijai, bokštelio atstatymui, Kriaunų varpo įkėlimui į bokštelį
Labas rytas, gerbiami Kriaunų kaimo bendruomenės nariai, kriauniečiai, išeiviai iš Kriaunų, Europos, Lietuvos Respublikos ir Rokiškio rajono savivaldybės politikai, dr. Gediminai Rainy, Rokiškio rajono savivaldybės tarnautojai.
Laukiau šios dienos, kurią pildė nežinia ir nerimas. Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas, į kurias pretenduoja Kriaunų kaimo bendruomenė, o suprantamiau – Kriaunų bažnyčios varpas, bokštelis ir stogas. Mus visus buvo užvaldžiusios emocijos, mes visko buvome pilni ir dar daugiau norėjome, tačiau žinau, jog turime daugelio Kriaunų žmonių, – tiek kriauniečių, tiek čia nebegyvenančių supratimą.
Daug ginčijomės, o po to, man pasirodė, kad mes buvome pikti vienas kitam, nežinojome, kaip elgtis atsidūrę desperacijoje. Vis gi išmintis, padėties suvokimas, sąžinė, atsakomybė savo kraštui pastūmėjo mus susikalbėjimui, supratimui ir bendram darbui.
Mums visiems pavyko susitarti, kad Kriaunų varpas sugrįžtų į Kriaunas.
Tam pritarė:
Kriaunų kaimo bendruomenė, Panevėžio vyskupijos vyskupas Linas Vodopjanovas, Kriaunų parapijos klebonas Laimonas Nedveckas, Europos parlamento narė Rasa Juknevičienė, LR Seimo narys Raimundas Martinėlis, Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Burnickas.
Kriaunų kaimo bendruomenė paskutiniame visuotiniame narių susirinkime dėl Kriaunų varpo padarė puikius sprendimus. Su Dievo pagalba ir visų mūsų padėjimu linkiu projekto vadovui dr. Gediminui Rainiui sėkmės.
Mes, Kriaunų kaimo bendruomenė, prašome visų kitų palaikymo darbuose, kuriuos turime padaryti per artimiausius mėnesius.
Būkite geri, padėkite. Į daug ką iš Jūsų kreipsiuosi asmeniškai ir kiekvieno pagalbą įvertinsiu.
Tikiu, kad mums pasiseks, bet jei mes nelaimėtume konkurso, bendruomenė vis tiek nenuleis rankų.
Pagarbiai Kriaunų kaimo bendruomenės pirmininkas Eugenijus Driskius
Gerbiami bendruomenės nariai ir visi prijaučiantys !
Prasidėjo visuotinis pajamų deklaravimas. Jeigu dar neapsisprendę, prašome 1,2 proc. skirti Kriaunų kaimo bendruomenei. Jūsų parama padeda atlikti didelius darbus. Rekvizitai: Kodas 173740967, Klevų g. 2, Kriaunų k., Rokiškio rajono sav. AB Šiaulių bankas, Tilžės g. 149, LT-76348 Šiauliai, kodas 112025254, sąskaita LT217182800006700527
