Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena – viena skaudžiausių ir prasmingiausių datų mūsų tautos istorijoje. Prieš daugelį metų tūkstančiai Lietuvos žmonių buvo prievarta atplėšti nuo savo namų, šeimų ir gimtosios žemės, ištremti į atšiaurius Sibiro kraštus. Tarp jų buvo vaikai, tėvai, seneliai, mokytojai, ūkininkai, valstybės tarnautojai – paprasti žmonės, kurių gyvenimus negrįžtamai pakeitė okupacinio režimo smurtas.
Minėdami šią dieną garsiai perskaitėme 300 iš Kriaunų krašto ištremtų žmonių vardų ir pavardžių – tiek jų pavyko nustatyti. Kiekviena pavardė – tai ne tik įrašas istorijos puslapiuose. Tai žmogaus likimas, šeimos istorija, nutrauktos svajonės, netektys ir išbandymų kupinas gyvenimo kelias.
Skaitydami šiuos vardus pagerbėme tremtinių atminimą, išreiškėme pagarbą jų stiprybei, ištvermei ir nepalaužiamam tikėjimui. Kartu perdavėme ateities kartoms svarbią žinią – laisvė, žmogaus orumas ir teisė gyventi savo Tėvynėje nėra savaime suprantamos vertybės, todėl jas privalome saugoti ir branginti.
Renginyje dalyvavo ir savo prisiminimais dalijosi tremtiniai bei ištremtųjų artimieji. Skambėjo muzika ir tremtinių dainos, o Maltos ordino pagalbos tarnybos savanoriai vaišino susirinkusiuosius žuviene.
Tegul ši diena primena mums ne tik skaudžius istorijos išbandymus, bet ir mūsų žmonių stiprybę, gebėjimą išsaugoti viltį net sunkiausiomis aplinkybėmis. Atmintis gyva tol, kol ją puoselėjame.
Kriaunų bendruomenės informacija, 2026 06 14
